Bronzinio kario paminklo demontavimo Taline istorija virsta tarptautiniu skandalu: Estijos valdžia prašo užtarimo Europos Sąjungoje, o Senojo Žemyno valstybių lyderiai prakalbo apie atsinaujinantį šaltąjį karą tarp Rytų ir Vakarų.
Tuo metu Lietuvoje bei kitose posovietinėse Rytų Europos valstybėse prabilta apie tai, kad Estijoje kilusių riaušių scenarijus gali dar pasikartoti.
Tiesa, mūsų šalyje gyvenančios rusų tautinės mažumos atstovai tokias prognozes, apeliuodami į Lietuvos valdžios poziciją rusakalbių neprovokuoti ir atvirai nežeminti, vertina skeptiškai.
Žavisi lietuvių diplomatais
Klaipėdos rusų kultūros draugijos „Otečestvo” pirmininkei ir uostamiesčio Tarybos narei Tamarai Lochankinai nesmagu, kad dėl bronzinio paminklo demontavimo Estijos sostinėje kilęs protestas peraugo į kruvinas riaušes, parduotuvių plėšimus.
„Kai tik kalbama apie neramumus Taline, vis minima neva nedora ir nedėkinga rusų tauta. Bet aš tuos įvykius vertinu kitai: neramumų iniciatoriai – organizacija „Nakties sargyba” – susikūrė tik praėjusiais metais, todėl jie savarankiškai planuoti riaušių negalėjo. Manau, kad incidentą Taline specialiai išprovokavo ekstremistai.
– Kiekvienoje valstybėje ir kiekviename mieste, esant reikalui, gali suburti chaoso ir laisvės ištroškusių jaunuolių, apsiginklavusių armatūros strypais, grupę. Jiems nesvarbu, už ką ir kaip. Nepaisant to, kokios jėgos stovėjo užnugaryje, viešai parodyti Estijos policijos veiksmai protestuotojų atžvilgiu valstybei garbės nedarė”, – „Vakarų ekspresui” sakė T. Lochankina.
Anot jos, vis didesnę tarptautinės bendruomenės dalį abejinga nepaliekantis estiškas incidentas iliustruoja nepakankamą tiek Estijos, tiek Rusijos diplomatinių tarnybų įdirbį.
Ir vieni, ir kiti galėtų, anot jos, pasimokyti diplomatijos meno iš Lietuvos politikų: „Pasižiūrėkite, kaip atsargiai, apgalvotai, aplenkiant aštrius kampus buvo mezgami ir plėtojami ryšiai su Lietuvos rusais bei derinami abipusiai interesai. Nors juk realiai Lietuvos valdžia vis tiek laikėsi savo pozicijos ir siekė savo tikslų.”
Lietuva – be priekaištų
„Otečestvo” pirmininkės teigimu, apie Lietuvos valdžios tinkamą požiūrį į rusakalbius byloja daugelis dalykų: „Štai pasižiūrėkime, kas vyksta Klaipėdos mieste Gegužės 9-ąją, Pergalės dieną? Ir meras su vainiku ateina, ir apskrities viršininkas… Ir niekas nesišaipo iš II pasaulinio karo veteranų.”
Be to, anot jos, rusakalbiai neturi pagrindo reikšti pretenzijų Lietuvos valdžiai ir dėl istorinių paminklų ar karių kapų.
„Nepamirškime apie tai, kad Rusija ir Estija nėra pasirašiusios tarpvyriausybinio susitarimo dėl paminklų ir kapaviečių išsaugojimo ir priežiūros. Priešingai, nei, sakykime, Latvija.
O Lietuvos valdžiai ir šalies gyventojams net norėdamas negalėtum dėl to priekaištauti. Juk ir karių kapinės sutvarkytos, ir specialūs katalogai sudaryti. Štai lankėmės neseniai karių kapinėse Doviluose, tai jas savanoriškai prižiūri ir vietiniai gyventojai”, – argumentavo T. Lochankina.
Nuoskaudos dėl poeto
Tuo metu Rusų kultūros centro direktorė Tatjana Jasinskaja, taip pat pripažinusi Lietuvos rusų norą taikiai ir ramiai gyventi, vis dėlto prisiminė senas nuoskaudas.
„Kai manęs klausia, ar Lietuvoje galėtų pasikartoti Talino istorija, aš sakau, kad visa tai pas mus jau buvo. Pakanka prisiminti 1992 metus, kai iš Vilniaus centro, Sereikiškių parko, buvo iškeltas lietuvių autoriaus paminklas legendiniam rusų poetui Aleksandrui Puškinui. O kodėl? Kad nereikėtų turistams aiškinti, kuo šis didis žmogus susijęs su Lietuva?” – klausė T. Jasinskaja.
Anot jos, prieš penkiolika metų valdžia paminklą nukėlė naktį ir į jokius siūlymus perkelti jį į kitą vietą sostinėje nereagavo: „Paminklas Puškinui atsidūrė Markučiuose, poetui atminti skirtame muziejuje, kuris sulaukia pakankamai nedidelio skaičiaus lankytojų. Be to, tai buvo jau trečiasis paminklas, skirtas Puškinui, atsidūręs muziejuje.”
Rusų kultūros centro vadovė, paminklų perkėlimą tapatinanti su barbariškais veiksmais, stebėjosi, kad tai vis dėl to vyksta: „Antai ir Lietuvos žydai baisiausiai pasipiktino, kai ant Neries kranto, kur senovėje laidoti žydai, numatytos naujos statybos.”
„Nors nuoskaudos liko kažkur giliai, tačiau nei tada, nei dabar Lietuvos rusai, manau, nesielgtų agresyviai ir neprarastų orumo”, – sakė T. Jasinskaja, tačiau pažymėjo, kad tokie paminklų „karo” pavyzdžiai meilės šaliai tikrai neprideda.
Be to, anot jos, kalbant apie incidentą Taline, rusų tautos apskritai nederėtų linksniuoti: „Estijos ir Rusijos politikai pasidavė provokacijoms, o dabar kas gi lieka? Tik dairytis į Maskvą ir Briuselį.”
„Šventi dalykai neliečiami”
Su provokacijomis neramumus Taline sieja ir Klaipėdos savivaldybės Tarybos narys Viačeslavas Titovas. Jis palaiko ryšius su rusų diasporomis Latvijoje ir Estijoje bei teigia žinąs „tikrąją padėtį”.
„Bronzinio paminklo demontavimas Taline įvyko labai įdomiu laikotarpiu, kai Estijos rusų bendruomenė neturėjo stipraus lyderio, todėl susiklosčius ekstremalioms aplinkybėms nebuvo kam žmonių nuraminti. Be to, rusakalbiai prieš tai Estijos specialiųjų tarnybų buvo sekami, jų pokalbių pasiklausoma. Vadinasi, specialiai kurta įtampa, o riaušės prasidėjo stichiškai”, – „Vakarų ekspresui” sakė V. Titovas.
Paklaustas, ar Taline kilę neramumai galėtų pasikartoti mūsų šalyje, klaipėdietis tai neigė, apeliuodamas į Lietuvos valdžios elgesį ir taikias rusų nuotaikas.
„Jeigu palygintume Baltijos šalių valdžios pozicijas, pamatytume, kad Lietuvos Vyriausybė išsiskiria iš kitų toliaregiškumu ir didesne tolerancija tautinėms bendrijoms. Juk visi puikiai žino, ką reiškia rusui Pergalės diena. Tai – šventa, todėl neliečiama, kaip ir tikinčiajam – bažnyčia”, – dalijosi mintimis V. Titovas.
Anot jo, masinis rusakalbių protestas galėtų kilti Lietuvoje tik tuo atveju, jeigu būtų pasikėsinta į švenčiausius dalykus: „Tačiau dabar, kiek žinau, Klaipėdoje gyvenančių rusų nuotaikos kaip buvo, taip ir yra taikios.”
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 219 tūkstančių rusų, jie sudaro apie 6 procentus visų šalies gyventojų. Vilniuje ir Klaipėdoje – didžiausia rusakalbių koncentracija.
Šiuo metu Lietuvos rusus vienija per 60 visuomeninių organizacijų. Daugiausia jų veikia didžiuosiuose šalies miestuose.
Kvepia šaltuoju karu?
Priminsime, jog paviešinus informaciją apie tai, kad Talino centre stovintis bronzinis kario paminklas bus perkeltas į kitą vietą, balandžio 19-osios vakarą Estijos sostinės centre įvyko susirėmimas tarp tūkstančio demonstrantų ir policijos. Vienas žmogus žuvo, pusšimtis sužeista.
Rusijos sostinėje Maskvoje į neramumus Taline sureaguota taip pat protestais, estų ambasados blokada, kibernetiniais išpuoliais prieš Estijos Vyriausybę bei skambiais pareiškimais apie planus nutraukti su estais visus ryšius.
Vakar Estijos užsienio reikalų ministras Europos Sąjungai pasiūlė imtis sankcijų prieš Rusiją, kuri „kišasi į Estijos vidinius reikalus”. Europos Komisija išreiškė „didelį susirūpinimą dėl didėjančios prievartos” prie Estijos ambasados Maskvoje ir paragino Rusiją laikytis normalią ambasadų veiklą užtikrinančios Vienos konvencijos.
Kilusį tarptautinį konfliktą Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Volteris Šteinmejeris įvertino kaip grėsmę naujam susipriešinimui tarp Rytų ir Vakarų atsirasti.