Sostinės centre zujančių keleivinių velomobilių idėją ketinama įgyvendinti ir Kaune
Praėjusių metų rudenį Vilniaus miesto savivaldybėje buvo pristatyta originali transporto priemonė – velotaksi. Šią vasarą žmogaus raumenų pastangomis bei nedidelio elektros variklio pagalba 25 km/val. greitį su dviem keleiviais išvystyti galintys velomobiliai kibo į darbą.
Vokiškas eksperimentas
Velotaksi koncepciją 1997-aisiais pradėjo kurti keletas Berlyno inžinierių ir verslininkų, o į Vokietijos sostinės gatves ekologiškoji transporto priemonė išriedėjo 2001-aisiais. Idėja sulaukė gana didelio visuomenės susidomėjimo. Atlikus žiniasklaidos monitoringą paaiškėjo, kad kiekvieną velomobilių eksploatavimo sezoną apie juos spaudoje pasirodo maždaug po 500 straipsnių, o įvairios televizijos stotys skiria apie 180 minučių savo eterio.
Šiuo metu Berlyno centre 4 maršrutuose miestelėnus ir turistus vežioja maždaug 80 velomobilių. Iš viso velotaksi projektai sėkmingai prigijo 35 didmiesčiuose, pradedant Viena, Londonu, Paryžiumi, Barselona, Kopenhaga, Atėnais, Amsterdamu ir baigiant Tokiju. Pernai dailūs keleiviniai velomobiliai su plastikiniais korpusais pasirodė Taline, o šiais metais – ir Vilniuje. Velomobiliai spėjo tapti savotišku senųjų Europos sostinių simboliu, galinčiu judėti pėsčiųjų zonose bei sutaupyti garbaus amžiaus turistų jėgas.
„Nors kai kuriuos programoje numatytus dalykus teko pakoreguoti, iš esmės viskas klostosi taip, kaip ir planavome”, – pasakojo „Velotaksi” projekto Lietuvoje vadovas Dainius Lanauskas.
Pasakodamas apie Lietuvos sostinėje velotaksi paslaugomis besinaudojančius žmones, D.Lanauskas pripažino, kad užsienio svečiai sudaro pastebimai mažesnę klientų dalį. Maždaug 60 proc. sėdančiųjų į šiuos „XXI amžiaus rikšas” – pramogaujantys lietuvaičiai.
Mobilioji reklama
D.Lanauskas, pristatydamas velomobilio technines charakteristikas, atkreipė dėmesį, jog dėl nedidelių gabaritų ir gero manevringumo (triračio apsisukimo spindulys nedaug viršija velomobilio ilgį – 3,05 metro), juo galima nesunkiai laviruoti siauromis senamiesčio gatvelėmis bei išvengti transporto kamščių. Virš galinės ašies sumontuotas elektros variklis įsijungia automatiškai įsibėgėjus iki 11 km/val. greičio, taip pat gali būti naudojamas įveikiant nedideles įkalnes. Variklį maitinančias baterijas reikia krauti panašiai kaip mobilųjį telefoną kiekvieną vakarą prijungiant prie elektros tinklo.
Velomobilis turi hidraulinius stabdžius, posūkių bei stabdžių signalus, nedidelius žibintus, pakankamai ergonomišką ir dailią kabiną.
Pastarosios šonai gali atlikti ir mobilaus reklamos stendo funkcijas. Pavyzdžiui, Berlyne velomobilių kabinos išpuoštos garsių kompanijų simboliais bei spalvomis. Reklamos ekspertai apskaičiavo, kad judrioje senamiesčio gatvėje velotaksi per minutę pastebi maždaug 100 žmonių. Kadangi estetiškai atrodanti technika visuomet atkreipia į save praeivių dėmesį, norinčių eksploatuoti judančius reklamos skydus netrūksta.
„Lietuvoje mes taip pat išsilaikome iš lėšų, kurias uždirbame teikdami reklamos paslaugas. Juo labiau kad pradėdami veiklą turėjome keisti planuotus paslaugų įkainius. Dabar mūsiškiai velotaksi kainuoja tiek pat, kiek ir šiaulietiškus keleivinius velomobilius bei iš Anglijos atgabentus velorikšų modelius eksploatuojantys kolegos. T.y. už 10 minučių kelionę prašome 15 litų”, – pasakojo D.Lanauskas.
Pristatydami projektą jo autoriai tikėjosi, kad, preliminariais skaičiavimais, kiekvienas suaugęs keleivis už kilometrą kelionės šia transporto priemone turės mokėti po 2 litus, o vaikai – po 1 litą.
Pakoreguota ir dar viena pirminė velotaksi idėja. Iš pradžių tikėtasi, kad norintys keliauti žmonės telefonu išsikvies velomobilį, kuris juos nuveš į norimą senamiesčio vietą. Dabar visi 5 velomobiliai sukiojasi Vilniaus centre netoli Arkikatedros ir ten patys „medžioja” klientus.
Keliauti galima ne tik iš anksto numatytais pagrindiniais maršrutais, bet visur, kur tik galima važiuoti triračiu taksi.
Numatyta plėtra
Apibendrindamas pirmąją velotaksi eksploatavimo patirtį, D.Lanauskas tikino nenusivylęs sumanymu ir žadėjo analogiškas paslaugas atostogų piko metu teikti pajūrio kurortuose, o vėliau keliones velomobiliu pasiūlyti kauniečiams. Jo manymu, ypač puikiai velotaksi veiklai tinka Laisvės alėja.
Žinoma, šios idėjos bus realizuotos, jei projekto komercinę gyvybę palaikys originalių idėjų turintys vietiniai verslininkai. Nors velomobilio eksploatacija yra pigi, įsigyti tokį daiktą galima tik paklojus maždaug 25 tūkst. litų.
Be to, reikia surasti ir jaunuolių, galinčių dirbti velotaksistais. Ne kiekvienas turi pakankamai gerai išvystytus raumenis ir gali susikalbėti su svečiais iš užsienio bei surengti pažintinę ekskursiją po senamiestį.
Renaldas Gabartas