Balandžio 26 dieną pasaulis minėjo Intelektinės nuosavybės dieną
Šia proga Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyko iškilmingas koncertas, kuriuo Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) pasveikino meno, mokslo, pramogų pasaulio žmones ir apdovanojo autorinių teisių gynyboje pasižymėjusius asmenis bei institucijas.
Koncertą pradėjo, anot vakaro vedėjo Vytauto Kernagio, šv. Katkaus, t. y. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas žvitrios ir tvirtos Donato Katkaus rankos, bei ramiu, svajingu Andriaus Kulikausko žvilgsniu valdoma ritmo grupė. Kaip ir dera autorinių teisių paisančioje Lietuvoje, V.Kernagis nė karto nepamiršo pristatyti į sceną išėjusių atlikėjų ir kūrinių autorių.
Įsiveržimas į klasiką
PINO aukso medaliai buvo įteikti solistei, operos primadonai Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai, kino režisieriui Arūnui Mateliui. V.Kernagis nuo savęs jį apdovanojo ir žodiniu „Oskaru”. „Ačiū, Vytautai, – dėkojo kino kūrėjas. – Čia gal žvelgiant į ateitį… Dėkoju visiems autoriams, iš kurių darbų galiu mokytis.”
Koncerto staigmena buvo pianisto Petro Geniušo ir džiazo muzikanto, saksofonininko Vladimiro Čekasino duetas. Pastarasis atvyko net iš užsienio. Tai buvo pirmas dviejų virtuozų viešas pasirodymas scenoje. „Premjera, kuri daugiau nepasikartos. Bent jau aš nežinau…” – sakė ceremonmeisteris. Jie atliko improvizaciją Sergejaus Prokofjevo ir Claude’o Debussy kūrinių motyvais, pavadintą „Įsiveržimu į klasiką”. Po paskutinių akordų nugriaudėję aplodismentai įkvėpė vakaro vedėją pakelti ranką, nukreipti ją dueto pusėn ir su pasididžiavimu šūktelėti: „Lietuvos Respublikos intelektinė nuosavybė!”
Kodėl F.Bajoras kaltas
Graudų ir balsingą 2006 metų PINO laureatės Veronikos Povilionienės ir ansamblio „Blezdinga” pasirodymą dar vienu balsu sustiprino Gytis Paškevičius. Vėliau dainininkas ir pats atliko kūrinį, kurio melodiją supynė su poeto Vytauto Rudoko eilėraščiu.
Po dar kelių muzikinių pauzių buvo įteiktos LATGA-A aukso žvaigždės daugiausia girdėtiems, matytiems, skaitytiems kūrėjams: Andriui Mamontovui, Nijolei Laukavičienei, Mariui Ivaškevičiui, Faustui Latėnui, Romualdui Rakauskui. Metų kompozitoriaus apdovanojimą gavęs Feliksas Romualdas Bajoras vienintelis kreipėsi į publiką. „Kai man siūlo nekalbėti, darau priešingai. Šiandien noriu ne dėkoti, bet pasakyti, jog esu kaltas. Kaltas, kad kuriu dabar, kaltas, kad kūriau sovietmečiu. Dabar mane reikia ginti nuo savų ir svetimų. Todėl LATGA-A turi būti stipri. To jai ir linkiu”, – negailėjo sąmojo kompozitorius. O populiariausios knygos autorė į publiką jau niekada nesikreips. Užtat kalbės jos kūriniai ir Jurgos Ivanauskaitės vardas, šiemet tapęs pasipriešinimo mirties baimei simboliu. Rašytojai skirtą Aukso žvaigždę atsiėmė apdovanotosios mama Ingrida Korsakienė.
Autoriai koncertavo autoriams
Už nuopelnus autorių teisių gynimo srityje apdovanotas rašytojas ir pedagogas Petras Bražėnas. Jo straipsniai periodikoje 1989-1990 metais pirmi kvietė atkreipti dėmesį į sovietinei sistemai nežinomas intelektinės nuosavybės idėjas.
Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA-A apdovanojimai atiteko grupei SEL, fonogramų gamintojų bendrovei „Naujoji melodija” ir jaunų teisininkų ugdytojui Vytautui Mizarui, daug metų dirbančiam šioje srityje.
Pasižvalgius po salę, sausakimšą meno, mokslo, žiniasklaidos atstovų, susidarė įspūdis, kad autoriai koncertavo autoriams, o paskui dar vieni kitus apdovanojo.
LATGA-A, ginanti ir administruojanti autorių teises, intelektinę nuosavybę, vienija 3,5 tūkst. Lietuvos kūrėjų ir atstovauja porai milijonų autorių Lietuvoje.
AGATA yra atlikėjų ir fonogramų gamintojų atstovė. Ji vienija daugiau kaip tūkstantį atlikėjų ir gamintojų Lietuvoje, taip pat apie milijoną – pasaulyje.
Koncerto žodinę dalį V.Kernagis baigė perskaitydamas Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Liepsnojantis krūmas”. Jo eilutė „…už kiekvieną stebuklą reikia savim užmokėti” galėtų tapti taisykle nesąžiningiems intelektinės nuosavybės vartotojams: už kūrinį-stebuklą reikia atsiskaityti.