Lietuviai sveikatos ieško stebuklų lauke

Įtikinėjimų paveikti pirkėjai iš vaistinių graibsto maisto papildus, tačiau retas kuris žino, kad kai kurie šios rūšies preparatai gerokai padidina riziką susirgti įvairiomis kepenų ligomis ir apskritai yra labiau žalingi nei naudingi.

„Tam, kad tyrimais būtų įrodyta galima maisto papildų žala arba visiškas preparatų neveiksmingumas, reikalingi milijonai litų. Valstybei tyrimų užsakymas – nepakeliama finansinė našta, todėl dabartinė situacija Lietuvoje labai palanki farmacijos kompanijoms. Jos į šių preparatų gamybą, platinimą ir reklamą investuoja galingas lėšas. Eilinis žmogus mulkinamas, nes kasdien vis gausiau vartojami maisto papildai yra ne kas kita, kaip niekalas”, – kategorišką nuomonę apie papildus dėstė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyr. specialistas Saulius Maceina.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistai nuogąstauja, jog lietuvių žavėjimasis šiais preparatais gali baigtis amerikiečių patirtimi.

Per keliolika pastarųjų metų JAV gyventojams įnikus į maisto papildus, Valstijose pastebimai padaugėjo hepatito, cirozės ir kitų kepenų ligų atvejų.

Amerikiečių mokslininkai nustatė, jog Vakaruose reklamuojami maisto papildai, neva mažinantys stresą ir padedantys įveikti nemigą, atvirkščiai – sukelia minėtus susirgimus. Tuo pat metu JAV išsiaiškinta, kad kai kurie lieknėjimui skirti preparatai, taip pat priskiriami maisto papildams, kenkia kepenims.

Lietuvoje taip pat ne kartą buvo garsiai prabilta apie maisto papildų keliamą pavojų. Pavyzdžiui, 2005 metų pabaigoje surengtoje spaudos konferencijoje pranešta, kad Lietuvos rinkoje parduodamuose papilduose su ginkmedžiu gali būti neurotoksinių medžiagų. Nepaisant to, vaistinėse šiandien gausu preparatų, kurių sudėtyje yra ginkmedžio ekstrakto.

Lietuvos farmacijos rinkos analitikų teigimu, šalyje maisto papildų rinka ir toliau sparčiai auga.

Slepia informaciją

Anot S. Maceinos, informaciniuose preparatų lapeliuose nerašoma, kokius organus tiesiogiai veikia nusipirktas papildas ir kas gali būti, jeigu jų bus pavartotas padidintas kiekis.

„Maisto papildai, tarp kurių – liekninantieji, tonizuojantys, nuo stresų gelbėjantys ir panašūs preparatai, anaiptol ne panacėja ar nekaltos piliulės. Pavyzdžiui, plačiai išreklamuotą magnį galima vartoti tik tuomet, kada šios medžiagos trūkumą parodo kraujo tyrimai. Ar žinojote, kad padidintas magnio kiekis gali sukelti trombus kraujagyslėse, kurie kartais tampa ir mirties priežastimi? Arba dar – Lietuvoje reklamuojama, kad vartojant liekninamųjų preparatų tabletes, pastebimai krenta svoris. Tokie teiginiai melagingi, nes nuo tablečių nelieknėjama, tiesiog ten dedama medžiagų, kurios mažina apetitą”, – tikino specialistas.

Vieno vaisto įdiegimas ir pateikimas rinkai, kainuoja apie 150 mln. JAV dolerių. S. Maceinos teigimu, ne ką mažiau išleidžia ir maisto papildų gamintojai, todėl norint atlikti tyrimus ir nustatyti papildų žalą arba naudą, taip pat reikalingi milijonai.

Anot jo, papildai jokiu būdu negali turėti fiziologinio poveikio organizmui, tuo tarpu reklamose tik apie tai ir kalbama – esą maisto papildai gydo nuo įvairiausių ligų. Esą klaidina žmones ir vaistininkai, patarimus dalijantys lyg gydytojai, neretai suinteresuoti parduoti kuo daugiau tam tikros firmos gaminių. Specialisto žodžiais įsitikino ir žurnalistė, vienoje iš vaistinių pasiskundusi bloga savijauta.

Migloti patarimai

Jaučiu nuovargį, blogai miegu, imunitetas nusilpęs, ką galėtumėte pasiūlyti?

Imunitetui stiprinti labai daug preparatų yra (išvardija 5-7 skirtingų gamintojų papildus).

O kas nuo streso padeda?

Žinokite, magnis tinka geriausiai. Kokį mėnesį pagerkit kasdien po vieną pakelį su vandeniu – tikrai padės.

Girdėjau, kad prieš geriant magnį, pirmiausia reikia kraujo tyrimus pasidaryti ir iš rezultatų spręsti, ar šios medžiagos trūksta, kitaip galima net pakenkti sveikatai jį geriant.

Pirmą kartą girdžiu, dar niekas nesiskundė, kad nuo magnio blogai jaučiasi. Tada gal gal bandykit ką nors kita, pavyzdžiui, pirkėjai labai giria „Energo Guarana”, sako, kad labai savijauta pagerėja, jėgų, energijos atsiranda.

Kaip žinoti ar jie man tinka, ar nepakenks?

Jeigu jaučiate silpnumą ir nuovargį – padės, nes jie tam ir skirti.

O gal man pirmiau su gydytoju pasikonsultuoti, kokius nors tyrimus pasidaryti?

Jums spręsti. Žinoma, pasitarkit, bet greičiausiai ir jie rekomenduos kokius nors papildus pavartoti, pavasarį vitaminų ypač trūksta.

Tai kas geriau – vitaminai ar maisto papildai?

Vitaminuose yra didesnė jų koncentracija, papilduose – daugiau sudedamųjų medžiagų, mikroelementų jie tik papildo maisto racioną, vitaminai taip pat vartojami kaip papildas, bet yra ir tokių, kurie gydo.

O maisto papildai negydo?

Nežinau, ar galima taip sakyti, bet savijauta juos vartojant gerėja – tą ir pirkėjai patvirtina.

Klaidina

Lietuvos farmacijos rinkos analitikas Mykolas Aniliūnas teigia, kad maisto papildų rinka kasmet sparčiai auga.

Anot jo, blogai yra tai, kad kai kurių papildų reklamos klaidina arba jiems yra priskiriamos vaistų funkcijos.

„Preparatai negali gydyti, tai nelogiška. Žmonės sąmoningai klaidinami, o šalyje nėra institucijos, kuri deramai tai kontroliuotų, nes tam reikalingos medicininės žinios”, – sako analitikas.

Žinia, susigundžiusi svorį mažinančio preparato „Lida” reklama, garsi Lietuvos šokėja Edita Daniūtė buvo patekusi į skandalingą istoriją, kai radus jos organizme dopingo sibutramino, buvo ketinama ją diskvalifikuoti iš planetos pirmenybių.

E. Daniūtė net neįtarė, kad į kiniškus papildus buvo įmaišyta neleistina dopingu laikoma medžiaga. Po skandalo Lietuva šio papildo neregistruoja, bet jo laisvai galima įsigyti internetu arba turguje.

Daugėja falsifikatų

Maisto papildų registraciją ir kontrolę vykdo Respublikinis mitybos centras. Šiuo metu įstaigos registre yra 1755 papildai iš Europos Sąjungos ir trečiųjų pasaulio šalių, tačiau skaičius kasdien kinta – preparatų daugėja.

Centro faktinių medžiagų skyriaus specialisto Remigijaus Zumero teigimu, nerimą kelia tai, kad į rinką neregistruoti patenka žinomų firmų papildų falsifikatai. Taip esą atsitiko ir su šokėjos E. Daniūtės vartotais preparatais – liko neaišku, ar ji vartojo originalų preparatą ar falsifikatą.

Kaip jie patenka į rinką, pašnekovas pasiūlė paklausti muitininkų.

„Neregistruojame maisto papildų tik tuomet, kai jų dokumentai neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų. Kokybės netikriname, nebent ekspertams kyla įtarimų dėl papildų sudėties. Pavyzdžiui, po skandalo su „Lida” mūsų ekspertams kilo įtarimų dėl šio papildo sudėties. Parašius užklausimą gamintojams kinams, šie patys atsiėmė paraišką dėl registracijos”, – pasakojo R. Zumeras.

Papildai, vartojami maisto racionui papildyti, negali kenkti, tačiau jų deriniai, ypač jeigu vienu metu vartojamos net kelios rūšys, gali sukelti komplikacijų, – mano specialistas.

R. Zumeras papasakojo atvejį, kai į centrą kreipėsi smarkiai išberta moteris, įsitikinusi, kad alergiją sukėlė maisto papildai. Paaiškėjo, kad vienu metu ji vartojo net 10 papildų rūšių.

„Aišku, kad pirkėja tapo reklamos auka, tokių žmonių Lietuvoje daug. Bet metus dideles pajėgas kovai su šiuo reiškiniu, vargu, ar situacija pasikeistų. Tie, kurie užsako muziką, – galingos ir turtingos farmacijos kompanijos, pasistengtų, jog reklamos nedingtų”, – savo nuomonę išreiškė Respublikinio mitybos centro specialistas.

Maisto papildų reklamą Lietuvoje pavesta kontroliuoti Valstybinei Maisto ir veterinarijos tarnybai.

Reikia saiko

Savigydos pramonės asociacija, vienijanti maisto papildų gamintojus ir platintojus, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu koreguoti arba papildyti įstatymus nauju punktu, kuris neklaidintų vartotojų ir padėtų tinkamai pasirinkti papildus.

„Šiandien medicininės paskirties produktams taikomi sveikatinimo teiginiai turėtų būti taikomi ir papildams. Tiksliau – trūksta informacijos, kaip papildas veikia atskirus žmogaus organus. Vartotojas iš informacinių lapelių sužino anaiptol ne viską. Sutinku, kad kai kurios stambios kompanijos gali būti suinteresuotos šios informacijos nuslėpimu, todėl gali būti, jog mūsų iniciatyvai nebus pritarta”, – svarstė Savigydos pramonės asociacijos vadovas Algirdas Šešelgis.

Papildai – neišvengiama lietuvio kasdienybė, – įsitikinęs pašnekovas, tačiau juos reikia vartoti saikingai.

„Juk ir jūs tikriausiai taupydama laiką kartais vietoje sočių pietų sukremtate bandelę? Bėda ta, kad beveik visi lietuviai valgo nevisavertį maistą, todėl maisto papildai yra būtini. Saujomis jų ryti negalima – kaip ir bet ką kitą vartoti be saiko jausmo. Kalbų, kad mes naudojame šlamštą, esu linkęs neklausyti”, – savo nuomonę išsakė A. Šešelgis.