Vis daugiau mūsų tautiečių į dalykines išvykas ir keliones po Vakarų Europą vyksta Baltijos jūra. Bilietai į kompanijos „DFDS LISCO” keltų vasaros reisus, aptarnaujančius Lietuvos, Vokietijos ir Švedijos linijas, jau dabar perkami lyg karšti pyragėliai.
„Prieš metus kompanijos pavadinimą pakeitus į „DFDS LISCO”, lietuviškas prekybinis ženklas LISCO iš tarptautinės jūrų transporto rinkos neišnyko. Atvirkščiai, per tą laiką jis joje įsitvirtino: motininė kompanija „DFDS Tor Line” Zasnico, Kylio ir Karlshamno linija gabena krovinius, mes – keleivius”, – sakė kompanijos „DFDS LISCO” komunikacijų ir reklamos grupės vadovas Vaidas Klumbys.
Pasak jo, Lietuvos keltų kompanija nuo gegužės 1 dienos atgaivina Rygos ir Liubeko liniją, iš kurios buvo priversta kuriam laikui pasitraukti. Tam Norvegijoje išsinuomojo 140 vietų keleivinį keltą.
Kompanija – tiltas
„DFDS LISCO” iki vasaros sezono spėjo atnaujinti visus savo keltus.
Prieš metus pirktame ir gerokai Klaipėdos bei Kylio liniją sustiprinusiame kelte „LISCO Optima” įrengtos liukso kajutės. Atnaujintas „Kauno” restorano interjeras, sunkvežimių vairuotojams įrengta atskira valgykla, taip pat vaikų žaidimų aikštelė. Netgi pakeisti laiptai – dabar jie kur kas patogesni keleiviams. Dar patogesni ir jaukesni tapo ir keltai „LISCO Patria” bei „LISCO Gloria”. Pastarasis šiomis dienomis baigtas remontuoti paskutinis.
„Mūsų kompanijos laivyne nėra specializuotų keleivinių laivų. Visi mūsų keltai – krovininiai ir keleiviniai. Vis dėlto siekiame keleiviams suteikti kuo daugiau patogumų, kurie atitiktų aukštus keleivinio serviso standartus.
Mūsų koncepcija – kompanija-tiltas. Kelionė šiuo tiltu per Baltiją turi būti patogi ir saugi”, – paaiškino V. Klumbys.
Vietoje parduoto seno krovininio kelto „Klaipėda” Klaipėdos ir Zasnico liniją aptarnauja talpesnis „Vilnius”. Jau pirmąjį jo darbo mėnesį perkelta apie tūkstantis keleivių. Skaičiuota teisingai: keleiviams šios linijos labai reikia.
Kuo patraukia keleivius
Pasak V.Klumbio, kompanijos politika – visus metus, o ne vien per vasaros sezoną išlaikyti tarptautinius keleivių aptarnavimo standartus. Pavyzdžiui, šią žiemą jiems buvo teikiamas sveikatingumo poilsio Riugeno saloje paketas. Jį sudarė dvi naktys ištaigingame viešbutyje su baseinu ir vandens procedūromis. Šį rudenį tokia paslauga bus atnaujinta.
Dar viena naujovė, kurią kompanija keleiviams siūlys šį rudenį – kalėdiniai pirkinių turai į Kylį. Kol juos atgabenęs keltas rengiamas kelionei į namus, mūsų tautiečiai galės patraukliomis kainomis apsipirkti Vokietijos parduotuvėse. Tokie pirkinių turai gali būti organizuoti ir Klaipėdos bei Karlshamno linijos keleiviams.
Tarp lietuvių labai populiarūs trumpi kruizai į Baltijską ištaigingu „LISCO Patria” keltu. Vienus vilioja nedidelė romantiškos kelionės jūra kaina, kiti laive švenčia jubiliejus, rengia verslo seminarus, korporacinius vakarėlius. Birželį „LISCO Patria” jau užsakytos dvejos vestuvės, moksleivių išleistuvių vakarai.
Analizė parodė, kad gerokai pakito keleivių srautų struktūra. Anksčiau Vokietijos linijose vyravo vokiečiai, o keleivių iš Lietuvos skaičius vos siekdavo 50 proc. Dabar jose daugiausia mūsų tautiečių. Lietuvos keltų paslaugomis ėmė naudotis daugiau olandų, šveicarų, italų, čekų, anglų. Tai dar kartą rodo, kad LISCO prekybinis ženklas jūrinėje keleivių gabenimo rinkoje populiarus.
Švedijos linijoje padaugėjo keleivių iš Danijos, Latvijos, jau nekalbant apie pačius švedus. Tačiau Skandinavijos šalių gyventojai dar menkai pažįsta Lietuvą, todėl ne itin čia veržiasi. Reikia platesnės reklamos. Tuo turėtų būti suinteresuota ir Klaipėdos savivaldybė, ir turizmo agentūros.
Šiais metais kompanija numatė užduotį privilioti kuo daugiau keleivių, po Vakarų Europą keliaujančių automobiliais. Šį sezoną jiems numatyta nemenkų nuolaidų. Statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus keltais kartu su automobiliais besikeliančių keleivių padaugėjo penkis kartus.