Svečiai Klaipėdą įsivaizduoja kaip linksmybių ir pramogų miestą prie jūros, kuriame gyvena draugiški, nuoširdūs ir laisvi, naujovėms atviri žmonės.
Klausia apie Neringą
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė dienraščiui sakė, kad ją liūdina tas faktas, jog pats populiariausias į šį centrą užsukančių turistų klausimas – kaip nuvykti į Kuršių neriją. Kiti svečiams rūpintys dalykai yra: kur apsistoti, ką pamatyti, kaip traukiniu ar autobusu pasiekti kitą miestą, kokie renginiai šiuo metu vyksta mieste, kur galima pavalgyti ir kur nusipirkti suvenyrų.
„Tenka pripažinti, kad kol kas Klaipėda yra tranzitinis miestas. Turistams galime pasiūlyti nedaug. Po dieną turistas gali praleisti Kuršių nerijoje, Palangoje ir Klaipėdoje, o tada keliauja toliau. Daugiau čia nėra ką veikti, – apgailestavo vadovė. – Jeigu mūsų verslininkai sugalvotų daugiau pramogų, jei lėšomis ir iniciatyvomis prisidėtų miestas, jei pagaliau susitvarkytume savo mažytį, jaukų senamiestį, ateityje galime tikėtis turistus mieste sulaikyti bent dviem, trims dienoms”, – sakė ji.
Reikia traukos taškų
Pasak R.Savickienės, viena yra kurti įvaizdį ir reklamuoti miestą, kita – turėti, ką pasiūlyti turistams.
„Mes neturime ką pasiūlyti „kemperiais” keliaujantiems olandams ar vokiečiams. Neturime pigių viešbučių, neturime nė vienos senamiesčio gatvelės, kurioje veiktų suvenyrų parduotuvėlės, kavinukės, kepyklėlės, veiktų klaipėdietiškus patiekalus gaminantys restoranai, pas mus nėra daugelyje užsienio miestų įprasto nuolatinio „jomarko”, kuriame prekiaujama suvenyrais ir liaudies menininkų gaminiais. Pažiūrėkite, Teatro aikštėje turistus pasitinka rusiškomis „matrioškomis” ir nevertingais gintaro gaminiais prekiaujantys prekeiviai. Ant dešimties prekystalių nerasite nė vieno Klaipėdos vardu pažymėto suvenyro, – vardijo ji. – Tiesa, daugelis džiaugiasi verslininkų įkurtu Frydricho Vilhelmo pasažu senamiesčio pašonėje. Jo populiarumas geriausias pavyzdys, kaip nešaukiant ir nepriekaištaujant valdžiai galima sukurti puikų objektą”.
R.Savickienės tikinimu, turistų srautas į Klaipėdą vis didėja – pernai į uostamiesčio turizmo informacijos centrą užsuko daugiau turistų nei į Vilniaus – apie 56 tūkstančius žmonių. Ateityje į miestą kasmet daugiau turistų turėtų užsukti vien dėl kruizinių laivų terminalo veiklos.
„Mums būtina mąstyti apie tai, kad senamiestyje ir miesto centre atsirastų kuo daugiau mažosios architektūros detalių, kad atsirastų kuo daugiau patrauklių erdvių. Visi suvokia, kad reikia keistis ir kurti patrauklesnį miestą, tačiau nežino, kaip tai padaryti, – sakė ji. – Paskelbtume vienus metus mažosios architektūros metais – pristatytume skulptūrų skulptūrėlių, kitąmet galėtume skatinti, kad senamiesčio gatvelėse pagal jų pavadinimus – Kurpių, Kepėjų, Mėsininkų – atsirastų simpatiški kioskeliai ar užeigėlės, kuriose būtų vykdoma gatvės pavadinimą atspindinti veikla”, – idėjas vardijo ji.
Norėtų pašto dėžučių
R.Savickienė apgailestavo, kad prieš kurį laiką gimusi idėja ant kiekvieno Turgaus gatvės pastato pakabinti jo paskirtį atitinkančios formos pašto dėžutę, dar netapo kūnu.
„Su menininku Vytautu Karčiausku buvome sugalvoję, kad, pavyzdžiui, ant Turizmo informacijos centro pastato kabotų gaublio formos pašto dėžutė, ant „Kristidos” pastato – suknelės, prie kavinės „Pėdos” įėjimo – pėdos formos dėžutė, prie sporto prekių – krepšinio kamuolio formos pašto dėžutė ir panašiai, – dalijosi ji. – Turistams patinka klaidžioti po senamiestį ir ieškoti įdomių objektų. Galėtume reklamuoti, kad šioje gatvėje yra 33 skirtingos pašto dėžutės ir tikrai sudomintume žmones”.
Kol kas neįgyvendinta yra ir kita senamiesčio verslininkams pasiūlyta R.Savickienės idėja pasiūlyti turistams klaipėdietiškus, kuršiškus patiekalus ar gėrimus.
„Galėtume sudaryti kulinarinį maršrutą, turistai vienoje kavinėje ragautų tikros klaipėdietiškos kavos ir pyrago, „Šikšnosparnio lizde” – kepto karvelio, „Memelyje” – klaipėdietiško alaus. Pasidomėję verslininkai tikrai galėtų atrasti originalių, autentiškų receptų, o mes juos reklamuotume”, – siūlė vadovė.
Laisvu stiliumi
Klaipėdos savivaldybės opozicijos lyderis Artūras Šulcas prieš trejus metus inicijavo Klaipėdos miesto įvaizdžio komisijos sudarymą ir dirbo jos pirmininku. Jis sakė, kad svarbiausi komisijos įgyvendinti darbai – įvykdyta Klaipėdos įvaizdžio analizė, suformuota įvaizdžio kūrimo strategija ir sukurtas prekinis Klaipėdos ženklas.
„Paprasčiau tariant, mes susitarėme, kaip pristatyti miestą Lietuvai ir pasauliui. Prekės ženklą lydintis šūkis „Laisvu stiliumi” gana tiksliai atspindi, kad Klaipėda yra miestas prie jūros, kuris atviras įtakoms, naujoms srovėms, inovacijoms ir kad jame gyvena laisvi žmonės, – sakė jis. – Mes galime sukurti idilišką prekės ženklą, bet jei vaizdelis bus per gražus ir neatitiks realybės, taptume sukčiais ir apgavikais – prisivilioję žmonių, juos nuviltume”.
Pasak A.Šulco, miesto įvaizdį sudaro daugybė komponentų. Jo įsitikinimu, pirmiausia miestą kuria jame gyvenantys žmonės, jų tapatybė, kuo jie save laiko, kaip jie elgiasi, kuo jie gyvena. Sociologiniai tyrimai rodo, kad vilniečiai ir kauniečiai klaipėdiečius vertina kaip kažkuo išsiskiriančius, kažkokius kitokius.
„Kuriant prekės ženklą ir buvo pamėginta užčiuopti, kas yra tas „kažkas kitaip”. Išskirtinis klaipėdiečių bruožas – laisvumas, atvirumas, nuoširdumas, paprastumas. Tai gana tiksliai ir atspindi prekės ženklo šūkis, – aiškino jis. – Kalbant apie miesto plėtrą ir turinį buvo svarbu suvokti, kas vyksta mieste keturiuose svarbiausiuose laukuose – ekonomikoje, gyvenamojoje ir kultūrinėje bei rekreacinėje aplinkose. Buvo įvertinta, ką mes turime ir ko norime pasiekti. Taigi, atlikome teorinį darbą, o praktikai laikas dabar”.
Klaipėda ima pralaimėti?
A.Šulcas teigė, kad pastaraisiais metais Klaipėda ima prarasti greičiausiai besiplėtojančio miesto, inovacijų lyderio pozicijas, o tai kenkia uostamiesčio įvaizdžiui. Pernai mieste, jo manymu, įgyvendinti vos du svarbūs projektai – Koncertų salės rekonstrukcija ir pastatytas kolumbariumas, tačiau daugybę techninių problemų turi tiek Muzikinis, tiek Dramos teatrai.
„Kada miestas klesti? Tuomet, kai jame didėja gyventojų skaičius. Vadinasi, turime padaryti Klaipėdą patrauklią gyventi, kad studentai norėtų čia sugrįžti, kad iš mažesnių miestelių žmonės atvažiuotų gyventi į Klaipėdą. Mūsų neišgelbės senamiesčio pastatų fasadų nudažymas. Tai būtų tik pudra ant veido”, – tikino jis.
„Manau, kad Klaipėda yra atsidūrusi kritiškoje situacijoje ir todėl, kad miestiečiai, verslininkai, kultūros žmonės nesiūlo ir neįgyvendina naujų, patrauklių idėjų, – sakė jis. – Be to, mes nusiraminome. Gyvename gražiame mieste, ekonomika auga, šalia – jūra, paplūdimiai, vasarą laukia kelios didelės šventės, ko dar reikia? Mieste idėjų krizė, todėl galbūt reikėtų imti kviesti į Klaipėdą talentingus žmones iš kitų miestų ar šalių?” – klausė A.Šulcas.
Daugiau pakantumo
Klaipėdos miesto įvaizdžio komisijos pirmininkės Audros Daujotienės pavaduotoja Nijolė Laužikienė dienraščiui sakė, kad yra įsitikinusi, jog miestas šiuo metu vystosi didžiuliais tempais, kuriama daugybė naujų projektų, mieste statomi nauji pastatai, kultūros objektai, tačiau patiems klaipėdiečiams pritrūksta kantrybės ir pakantumo pertvarkoms.
„Manau, kad mūsų miestas ir jo įvaizdis – neprasti. Visi vienbalsiai giria jūrą, paplūdimius, mūsų nuoširdumą, draugiškumą ir laisvumą, o Klaipėdą vertina kaip linksmą ir smagų pramogų miestą. Tik mes patys pernelyg kritiškai save vertiname, – sakė ji. – Tiesa, mes galėtume daugiau šnekėtis, diskutuoti ir tartis. Galėtų būti glaudesnis klaipėdiečių ir valdžios dialogas, keitimasis idėjomis ir dalinimasis darbais. Vien valdžia ar vien verslininkai nepakeis tų trūkumų, kurie dabar matyti mieste. Turime veikti kartu, reikia ėjimo į tikslą iš abiejų pusių”.
N.Laužikienės įsitikinimu, miestą ir jo įvaizdį per artimiausius kelis metus labai pakeis atvertos marių krantinės, abipus Danės upę pradėsiantys veikti įvairūs traukos objektai, centre ir senamiestyje atsiras naujų erdvių, kultūros įstaigų, gyvenamųjų kvartalų, o juose gyvenantys žmonės sukurs paklausą įvairioms paslaugoms.