Apie studentiškų bendrabučių būklę „Studenčiokas” kalbėjo daug, tačiau gyvenimo sąlygos juose nelabai keičiasi. Šįmet ir kolegijoms pradėti dalyti pinigai jų bendrabučių renovacijai, tačiau sumos kaip visad – menkos, o darbų – daug.
Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos (KlVTK) bendrabučiuose gyvenimo sąlygomis džiaugiasi nebent pelės ir tarakonai.
Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos bendrabučių renovavimo programą, KlVTK bendrabučių atnaujinimui bus skirta 500 tūkst. Lt. KlVTK direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Adomas Mažeika teigia, jog tai per maža suma kolegijos šių metų planams įgyvendinti – pataisyti Jaunystės g. 4 esančio bendrabučio stogą, sudėti plastikinius langus kituose bendrabučiuose.
Tarp susirūpinimo ir pokštavimo
Visa tai – ateityje, tačiau studentai skundžiasi, jog kai kurių jų bendrabučių būklę pavadinti „gyvenimo sąlygomis” būtų pernelyg drąsu. Simona, gyvenanti Taikos pr. 20 esančiame bendrabutyje pasakojo, jog sąlygos iš tikrųjų yra labai prastos.
„Prieš Velykas buvo gaisras, antrame aukšte degė kažkokios statybinės medžiagos. Gerai, jog mus miegančius ir nieko neįtariančius pažadino budėtoja, visi išbėgom į lauką ir gaisras buvo užgesintas. Tačiau buvo tiek dūmų! Liepė atidaryti langus, išvėdinti. Kur tau – visi langai užkalti didžiausiomis vinimis, niekaip neatidarysi! Būtume visi ir užtroškę dūmais kaip kačiukai – nei avarinio išėjimo nėra, langai užkalti”, – apie naktinį nutikimą pasakojo studentė. Tačiau tai dar ne viskas, kuo gali pasigirti bendrabutis: užsikišę vamzdynai, nesutvarkytos dujinės, katastrofiški tualetai ir dušai.
„Nepastebėjusi, kad nėra grotelių ant vienos viryklės angos, viena moteris pliūptelėjus ugniai net nusidegino veidą”, – pasakojo Simona.
Juokauja, o pagalbos neprašo
Įspūdingai atrodo studentų kovos su neprašytais įnamiais. „Tarakonus naikinamės patys, tačiau kiek pelių!.. Naktimis turiu miegoti su ausų kištukais. O vienąkart draugės savo cukrinėje rado… 8 naujagimius peliukus”, – retoriškai klausė mergina.
Paklausta, ar bendrabučių vadovybė nesiima priemonių prieš kenkėjus, Simona teigė, jog atsakas paprastas: nuodų duodama tik bendro naudojimo patalpoms. Tiesa, neseniai pavyko prisiprašyti ir individualiems kambariams, tačiau nuodai nieko nepadėjo .
Kenkėjai, kaip teigė A. Mažeika, taip pat yra kaip įmanoma naikinami – pasirašyta sutartis su įmone, kuri profilaktiškai atlieka dezinfekavimo ir valymo darbus. Tačiau direktoriaus pavaduotojas užsiminė, jog dėl kenkėjų nė vienas studentas atskirai dar nesikreipė. Pati Taikos pr. bendrabučių valdytoja Irena Rapalienė teigia, jog nuodų pelėms naikinti prašantiems studentams duodama, tačiau nusiskundimų iš studentų teigė nesulaukusi.
Buvęs KlVTK studentų atstovybės (SA) socialinių reikalų koordinatorius, nepanoręs skelbti vardo ir pavardės viešai, teigė, jog tokios sąlygos – ne be pačių studentų kaltės. „Patys studentai yra apsileidę, rimtai niekuo nesiskundžia. Šiaip jau skundai yra išsprendžiami per savaitę, tačiau viskas paverčiama juokais, teko girdėti, kaip merginos gyrėsi, kad gaudė peles, tačiau niekas neina ir neprašo, kad sąlygos būtų pakeistos”, – pasakojo buvęs koordinatorius.
Gyvena ir statybininkai
Kaip teigė socialiniais studentų reikalais rūpinęsis studentas, vis dėlto prasčiausias kolegijos bendrabutis yra ne Klaipėdoje.
„Kritiškiausia padėtis yra Kretingos bendrabutyje, bet jis jau priklauso savivaldybei. Prieš rinkimus buvo žadėta, jog savivaldybė šį pastatą visiškai renovuos, tikimės, jog taip ir bus”, – vylėsi studentas.
Jo teigimu, studentai nori kone tobulų sąlygų, tačiau neketina patys ko nors griebtis, kad jas gerintų. Žiemą vasarą už mėnesio gyvenimą bendrabutyje mokantys po 80 LT KlVTK studentai užsiminus apie mokesčio didinimą verčiau gyvena esamomis sąlygomis, nei papurto kišenes.
„Kai pasiūlėme kelti mokestį už bendrabutį, entuziastų neatsirado. Visos iš studentų surenkamos pajamos plaukia atgal į bendrabutį, tačiau šių pinigų neužtenka net paprasčiausiam bendrabučio išlaikymui.
Todėl ir tenka nuomoti tuščius kambarius statybininkams, kitų aukštųjų mokyklų studentams, kurie moka dar daugiau. Galima sakyti, bendrabučiai net 30-ia proc. yra išlaikomi tų statybininkų dėka.
Situacija tokia, kad rugsėjį atsikelia labai daug studentų, tačiau paskui jie išsikelia ir lieka nemažai nepanaudotų patalpų, tad jas tenka nuomoti”, – pasakojo studentas.
Anot bendrabučių valdytojos, statybininkai, gyvenantys pagal nuomos sutartį, kartais patys patvarko, savo jėgomis padažo koridorius. Dabar Taikos pr. 16 bendrabutyje gyvena vos 65 studentai iš KlVTK ir 13 kitų gyventojų, kai tuo tarpu realiai trijuose apgyvendinamuose aukštuose galėtų gyventi 225 asmenys. Kas mėnesį statybos firmose dirbantys nuomininkai atneša apie 16 tūkst. Lt pajamų.
Galimybės kažką kardinaliai keisti – gana ribotos. Iš ministerijos gaunamos sumos vargu ar pakaks visiems planams įgyvendinti.