Kaliningrado srityje verslininkai vis dar tampa samdomų žudikų taikiniais
Lygiai prieš savaitę Kaliningrade dingusio verslininko Stanislovo Juciaus paieška šiuo metu vyksta keliomis kryptimis: oficialiai iškelta baudžiamoji byla dėl įtariamos žmogžudystės, tuo tarpu šiauliečio kolegos ir draugai pradėjo privatų tyrimą bei pasitelkė į pagalbą visuomenę.
Vakar mūsų dienraščiui pavyko susisiekti su S. Juciaus verslo partneriu ir bičiuliu Aleksandru Semkinu. Kaliningradietį užklupome vos jam išėjus po apklausos prokuratūroje.
Pagrobimas išpirkos tikslais?
„Baisu, nes visiškai nieko neaišku”, – „Vakarų ekspresui” prisipažino A. Semkinas.
Verslininkas pasakojo, kad nepaisant to, jog dingusio S. Juciaus likimu rimtai domisi vietinė teisėsauga ir netgi Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pareigūnai, kol kas nėra nė vienos užuominos, galinčios pagelbėti sprendžiant verslininko dingimo galvosūkį.
„Mes esame šoko būsenos, net tai pirmas atvejis, kai Kaliningrade dingsta verslininkas. Ir visiškai nesuprantama, kodėl. Bandome aiškintis situaciją iš visų pusių: pavyzdžiui, šešėlinės struktūros dievagojasi, kad su Stanislovo dingimu nėra susijusios.
Jeigu mūsų kolegą ir draugą būtų pagrobę išpirkos tikslais, praėjus savaitei, jau būtų pateikę savo reikalavimus. Tačiau Juciaus dingimą gaubia visiška tyla ir nežinia.
Be to, teisėsaugininkai atkreipė dėmesį į tai, kad pagrobimas išpirkos tikslais – per brangi „akcija”, – pasakojo penkiasdešimtmetis A. Semkinas, kartu su S. Juciumi stovėjęs prie lietuviško kapitalo statybų kompanijos „Roslitstroj” kūrimo ištakų ir aštuonerius metus dirbęs generalinio direktoriaus pareigas ėjusio šiauliečio pavaduotoju.
„Jis pats nepabėgo”
Jis atmėtė ir kitas S. Juciaus dingimo versijas: „Pirmiausia, reikia atsakyti į klausimą, kam galėjo būti tai naudinga. Konkurentų rankų darbas? Nesąmonė, nes mūsų kompanija su konkurencija nesusidūrė – tiesiog nėra su kuo tokiame lygyje lenktyniauti. Mūsų įmonei nepriklauso ir jokie prestižiniai žemės sklypai, kuriuos bet kokiais būdais siektų kas nors iš mūsų atimti.
Kita galima versija – tai siekis sugriauti kompaniją „Roslitstroj”, bet ji irgi nepagrįsta: pašalinus vieną, lieka dar šeši steigėjai. Be to, teisėsaugininkai atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant pagąsdinti, pagal standartinį nusikaltimo modelį būtų pakakę pasitelkti į pagalbą kelis nutrūktgalvius. Kam žmogų grobti?”
Informuotas, kad Lietuvos žiniasklaida kaip vieną pagrindinių S. Juciaus dingimo versijų pateikia reketą, A. Semkinas tai pavadino nesąmone.
Tiesa, verslininkas pridūrė, kad vis dėlto į galvą šauna ir keistos mintys: „Mes net gi svarstėme Stanislovo savanoriško pabėgimo versiją, bet ir čia – aklavietė. Logiška būtų manyti, kad tokiu atveju jis būtų bėgęs tik gegužės mėnesį, nes tada bus atsiskaityta už mūsų kompanijos pastatytus objektus. O šiuo metu „Roslitstroj” rūpinosi dviejų gyvenamųjų namų ir naujo tuberkuliozės dispanserio statyba”,- „Vakarų ekspresui” sakė A. Semkinas, atmetęs ir galimų šeimyninių peripetijų įtaką.
Skundėsi kraujospūdžiu
Anot A. Semkino, su dingusiu šiauliečiu jis paskutinį kartą matėsi prieš kelias dienas iki jo dingimo.
„Niekas nepastebėjo nei nerimo, nei baimės požymių. Stanislovas elgėsi ir kalbėjo įprastai. Tiesa, pastaruoju metu jis skundėsi padidėjusiu kraujospūdžiu, todėl pirmiausia pagalvojome, kad jam pakriko sveikata. Aplakstėme visas ligonines ir net morgus, tačiau jokių pėdsakų neaptikome”, – pasakojo kaliningradietis.
Tačiau dingusio verslininko kolegos vis tiek nenuleidžia rankų: per vietinę televiziją pasirodė pranešimai, kad už informaciją apie dingusį S. Jucių bus atlyginta.
„Sprendimą skirti vieno milijono rublių premiją priėmė mūsų kompanija „Roslitstroj”. Turime išnaudoti visas įmanomas galimybes, kurios padėtų išsiaiškinti Stanislovo likimą…” – vos tvardydamas jaudulį telefonu iš Kaliningrado pasakojo A. Semkinas.
Žinia, S. Jucius Kaliningrade dingo balandžio 18-ąją ir iki šiol nėra jokių žinių apie jo buvimo vietą.
Liejasi kraujas
Tuo tarpu Kaliningrado laikraščio „Kaskad” redaktorė Jevgenija Ivankova negalėjo pritarti kitų mūsų kalbintų verslininkų teiginiams, kad baisieji kriminalinės Rusijos laikai pasibaigė.
„Kaliningrado mieste nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš verslininkus, pastaruoju metu gal ir nebėra, tačiau kituose srities miestuose incidentai vis dar kartojasi. Ypač dažnai kėsinamasi į tuos žmones, kurie susiję su brangia pamario žeme Zelenogradske ir Svetlogorske”,- „Vakarų ekspresui” sakė J. Ivankova.
Ji pasakojo, kad Kaliningrado srities gyventojus itin sukrėtė vienas po kito įvykdyti pasikėsinimai į kurortinių miestelių deputatus, užsiimančius verslu: „Šiuo metu vis dar vyksta nekilnojamojo turto, žemių dalybos ir žodis „mafija” nepamirštamas. Juolab kad srityje netyla kalbos apie kazachų ar armėnų nusikalstamas grupuotes. Vienas paskutinių įvykių – kovo viduryje Zelenogradske nušautas politikas ir verslininkas Maksimas Aslamazianas. Atlikome žurnalistinį tyrimą ir iškėlėme penkias versijas.
Kadangi žuvusiajam priklausė naktinis klubas „Karmen” ir kavinė Kuršių nerijoje, manyta, kad jo nužudymas susijęs būtent su verslu, tačiau M. Aslamaziano brolis įtarė, kad nusikaltimo motyvai – politiniai.
Verslininko nužudymą bandyta sieti ir su žemės dalybomis, tačiau išsiaiškinta, kad dalintis nebėra ką, nes Zelenogradske visi sklypai jau išparduoti”,- pusantro mėnesio senumo įvykius prisiminė J. Ivankova.
Kaliningrado srityje šiuo metu veikia 670 lietuviško kapitalo įmonių. Pagal šį rodiklį mūsų šalis užima pirmą vietą. Lietuvos investicijos Kaliningrado srityje siekia apie 230 mln. litų (pagal šį rodiklį užimama 3 vieta). Didžiausia jų dalis atitenka statybos, maisto pramonės, baldų gamybos ir logistikos sritims.