Siekdamas išvengti viešų spekuliacijų tautiniais motyvais, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis (LLRA) paragino Šalčininkų rajono merą nepasirašyti ankstesnio rajono tarybos sprendimo dėl lietuviškos mokyklos Tetėnuose reorganizavimo.
„Mokyklų reorganizavimas rajone buvo paremtas ekonomiškumo principu. Deja, žiniasklaidoje kažkodėl buvo pateikti kiti motyvai, tame tarpe tautiniai. Priešiškos įvairių tautybių Lietuvos piliečių draugiškam sugyvenimui jėgos nuolat eskaluoja ir spekuliuoja šia tema. Dėl to kreipiausi į Šalčininkų rajono merą nepasirašyti vakarykščio tarybos sprendimo, su kuo rajono meras sutiko”, – rašoma antradienio vakarą išplatintame LLRA lyderio, Seimo nario Valdemaro Tomaševskio pranešime.
Anot lenkų lyderio, atsižvelgdamas „į ypač jautrias tautinių santykių problemas”, jis pakvietė rajono tarybą neuždarinėti ne vieno lenkiško, lietuviško ar rusiško darželio arba mokyklos, jeigu juose pageidauja mokytis nors vienas vaikas.
Šalčininkų rajono savivaldybės taryba, pirmadienį sprendusi Šalčininkų rajono mokyklų reorganizavimo ir likvidavimo klausimus, pritarė lietuviškos Tetėnų „Šalčios” pagrindinės mokyklos reorganizavimui į pradinę.
Taip pat reorganizuotos ir dvi pagrindinės lenkiškos – Tetėnų 1-oji ir Vilkiškių pagrindinė mokyklos, prijungiant jas prie atitinkamai prie Eišiškių gimnazijos ir Jašiūnų M. Balinskio vidurinės mokyklos.
Darželių, tarp kurių ir lietuviškas Poškonių vaikų darželis, uždarymo klausimai atidėti iki rudens.
Lietuviškų ugdymo įstaigų uždarymui prieštaraujantys visuomeninių organizacijų atstovai pirmadienį išplatino viešą laišką prezidentui Valdui Adamkui, Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui, premjerui Gediminui Kirkilui, švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei, Vilniaus apskrities viršininkui Alfonsui Macaičiui ir Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje Jurgiui Jurkevičiui bei prie savivaldybės surengė piketą.
Tokių akcijų ėmėsi Tautos fondo Lietuvos atstovybė, Lietuvių švietimo draugija „Rytas”, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Krašto apsaugos bičiulių klubas, Vilniaus krašto lietuvių sąjunga, Vilniaus miesto mokytojų sąjūdžio taryba, „Vilnijos” draugija ir „Vilnijos” draugijos Šalčininkų skyrius.
Jų parengtame kreipimesi Šalčininkų rajono tarybos prašoma nepažeisti Lietuvos ir tarptautinių įstatymų bei Lietuvos piliečių teisės pasirinkti švietimo įstaigą pageidaujamoje vietoje valstybine kalba – švietimo įstaigą vaikams turi parinkti tėvai, o ne valdininkai.
Visuomenininkai atkreipia dėmesį, kad Šalčininkų rajono savivaldybė nereorganizuoja lenkiškų Baumiliškių ir Tabariškių pagrindinių mokyklų, nors jose mokosi mažiau vaikų nei lietuviškose.
Jie skundžiasi, kad Šalčininkų rajono savivaldybė 13 metų nestatė patalpų lietuviškoms mokykloms, jų neremontavo, neįrenginėjo jų kabinetų tam, kad tuo pretekstu vėliau galėtų jas uždaryti, pagal Lenkų rinkimų akcijos programą prioritetą skyrė lenkiškoms mokykloms.
Pasak jų, rajoną valdanti Lenkų rinkimų akcija neturi teisės likviduoti tų švietimo įstaigų dėl to, kad jos veikia valstybine kalba ir auklėtiniu skaičiumi bei mokymo lygiu pralenkia kai kurias lenkiškas švietimo įstaigas.
Anot pranešimo, likvidavus lietuviškas švietimo įstaigas, jų inventorius ir kitas turtas, nupirktas Tautos fondo, Kanados lietuvių fondo ir kitų išeivijos organizacijų lėšomis, prieš aukotojų valią neteisėtai buvo nusavintas.
Šalčininkų rajone gyventojų daugumą sudaro lenkai.