Darbuotojų stygius kai kurias pramonės šakas verčia perkelti gamybą į užsienį, negalinčias keisti vietos – atgręžti į profesines mokymo įstaigas
Klaipėdos pramonininkų asociacijos kas kelerius metus rengiamose diskusijose apie darbo rinkos situaciją kaskart kalbama vis kitaip. Nerimo gaida pasigirdo įstojus Lietuvai į ES, kai jaunimui atsivėrė vartai į užsienį.
Per pastarąjį Klaipėdos pramonininkų susitikimą pasigirdo ir dramatiškų aimanų, ir desperatiškų siūlymų įstatymais suvaržyti absolventų laisvę.
Iš biržos – mažai naudos
Nostalgiškai prisiminę pigios darbo jėgos laikus, verslininkai kritikos strėles laidė Klaipėdos miesto ir rajono darbo biržos adresu.
Pastarosios įstaigos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Andriušis buvo priverstas teisintis dėl netikslingo valstybės lėšų panaudojimo išmokant minimalios algos dydį viršijančias, iki 948 litų dydžio, darbo netekimo pašalpas. Šiuo metu mieste yra 4 tūkst. bedarbių ir per tūkstantį laisvų darbo vietų. Verslininkų manymu, didelės pašalpos neskatina žmonių dirbti.
V.Andriušis aiškino, kad didelė dalis darbo biržos kontingento neatitinka darbo rinkos poreikių dėl sveikatos būklės, netinkamo gyvenimo būdo, amžiaus. Draudimo nuo nedarbo išmokas Klaipėdoje gauna tik 1,5 tūkst., arba mažiau nei trečdalis registruotų bedarbių. Tačiau jis neneigė, kad darbo biržos finansavimas nepriklauso nuo nedarbo lygio, ir kad valstybės pinigai, leidžiami bedarbių kvalifikacijai kelti, naudojami neefektyviai.
Mokyklos skursta
Pokalbyje su verslininkais dalyvavę šešių Klaipėdos profesinių mokyklų direktoriai buvo vieningos nuomonės, kad, kaip kosmonauto negalima parengti be kosminio laivo modelio, taip aukštos kvalifikacijos staklininko – be modernių įrenginių. Pedagogai skundėsi, kad techninio profilio mokymo įstaigų materialinė bazė skurdi, dėl mažų algų trūksta mokytojų. Technologijos keičiasi greitai, o darbai tokie įvairūs, kad nėra kitos išeities, kaip tik moksleivių praktika pažangiose įmonėse.
Tačiau praktikantų, pasak pedagogų, mažai kur laukiama, nes įmonių darbuotojai kratosi pareigų, už kurias nemokama, ir atsakomybės už mokinį. Kai neskiriama lėšų profesinių mokyklų reklamai ir darbininkiškų profesijų prestižui kelti, abiturientai renkasi aukštąsias mokyklas, nors valstybei tiek daug specialistų su aukštuoju išsilavinimu, kiek rengiama dabar, nereikia. Kritiškai Lietuvos darbdavius vertinantys universitetų absolventai vyksta į užsienį dirbti paprastus darbus ir negrąžina skolos valstybei. Profesinių mokyklų nebaigia 37 proc. įstojusiųjų, o kai kurių profesijų specialistų šalyje nerengiama visai.
Verslininkų nuomone, šalyje darbuotojų mokymui skiriama daug pinigų, tik jie netinkamai paskirstomi. Įmonės yra priverstos atlikti profesinių mokyklų vaidmenį. Tikimasi, kad padėtį šiek tiek pakeis Seime jau svarstyta įstatymo dėl profesinio mokymo pataisa, įteisinanti neformalų mokymą ir profesijų standartus.
Emigrantai negrįš
Klaipėdiečiai kritiškai vertino Vyriausybės parengtą ekonominės migracijos reguliavimo strategiją ir jose numatytas priemones emigrantams grąžinti į Lietuvą. Apie šį dokumentą kalbėjęs Seimo narys Eligijus Masiulis sakė taip pat netikintis, kad deklaruojamas siekis iki 2012 metų pasiekti nulinį migracijos saldo, t.y., kad išvykusiųjų kiekis prilygtų atvykusiems, nerealus. „Dokumentas labai valdiškas. Be esminių mokesčių politikos pokyčių jis neduos laukiamų rezultatų”, – prognozavo E.Masiulis.
Pasak Baltijos baldų grupės vadovo Kęstučio Linkaus, pernai jam ant stalo kasdien būdavo dedama po 10-20 pareiškimų išeiti iš darbo. Ieškodamas, kur dingo 24 baldininkų specialybės absolventai, jis visiems skambinęs, bet tik 2 suradęs Lietuvoje. „Kaip susigrąžinti žmones, kuriuos mes išsiuntėme iš Lietuvos? Kam tas mokslas, kai darbdavys priima bet ką?” – retoriškai klausė verslininkas. Jis pabrėžė, kad atlyginimų kėlimas, brangstant pragyvenimui, tapo neefektyvus.
Linkus prognozavo Lietuvai infliacijos didėjimą, dar didesnį protų nutekėjimą ir verslo konkurencingumo nuosmukį.
Oponuodami tokiai pesimistinei nuomonei, laivininkai siūlė kolegoms rengti akcijas ir propaguoti Klaipėdos įmones, didinti profesinio mokymo ir savo darboviečių patrauklumą, absolventus vilioti ne tik pinigais, bet ir išskirtinėmis darbo sąlygomis. Diskusijos buvo apibendrintos teigiamos patirties, kaip pririšti prie įmonės darbuotoją, dalybomis. Vieni kitus ragino nelaukti nei valdžios malonių, nei sugrįžtančių iš Airijos emigrantų. Darbo jėgos likučių bus bandoma ieškoti vadinamuosiuose depresiniuose rajonuose, nors tokių Vakarų Lietuvoje jau nėra.