Kolumbariumas laukia urnų

Klaipėdiečiai nebetiki, kad Lėbartų kapinėse esantis kolumbariumas gali būti greitai atidarytas.

Todėl kai Klaipėdos kapinių priežiūros tarnybos vedėja Ina Kichtenkienė skambinantiems pasako, kad urnas su sudegintų mirusiųjų pelenais galės laidoti jau artėjantį pirmadienį, perklausia, ar ši nejuokauja. Šįryt speciali komisija turėtų apžiūrėti pagrindinėje kapinių aikštėje esantį kolumbariumą ir nuspręsti, ar leisti jį eksploatuoti.

Jau kala pavardes

168 urnas talpinsiančio kolumbariumo statybos Lėbartų kapinėse prasidėjo jau 2006 metų birželį. Tačiau dėl įvairių priežasčių jo atidarymas būdavo vis atidedamas iki pat dabar.

Nepradėjus kolumbariumo statybų žadėta, kad statinys išdygs vos per keletą mėnesių. Pradėti jame laidoti urnas planuota dar 2006 metų liepą.

Vėliau kolumbariumo atidarymo terminas buvo nukeltas iki vasaros pabaigos, o po to – ir iki praėjusių Vėlinių.

Per tą laiką susikaupė 14 raštiškų prašymų leisti urnas su mirusių artimųjų pelenais palaidoti kolumbariume, vos tik jis bus atidarytas. Keli artimieji urnas namuose laiko net ne vienerius metus.

Kai kurie ant marmurinių kolumbariumo nišų durelių jau spėjo iškalti mirusiųjų pavardes.

Daug žmonių vos ne kas savaitę skambina į kapinių priežiūros tarnybą ir klausia, ar kolumbariume jau galima laidoti urnas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė vakar „Klaipėdai” sakė mananti, kad kliūčių atidaryti kolumbariumą jau kitą savaitę neturėtų būti. Kolumbariumo statybos darbai atlikti ir visi reikalingi dokumentai jau parengti.

Tarėsi su latviais

Klaipėdos kolumbariumą projektavo „Klaipėdos komprojektas”, o statė bendrovė „Alfva”.

Šis statinys su aplink stovinčiais suoleliais ir apšvietimu kainavo 323 tūkst. 169 litus.

Ruošdami projektą architektai nežinojo, kokio dydžio nišas urnoms daryti. Todėl konsultavosi su Rygos krematoriumo darbuotojais ir jas suprojektavo tokias, kad tilptų Latvijoje pagamintos urnos.

Architektai dėl nišų matmenų tarėsi ir su mirusiųjų pelenams urnas gaminančiais šiauliečiais.

Pagaliau buvo suprojektuotos ir pastatytos dviejų tipų kolumbariumo sienelės urnoms laikyti: dvi vienaukštės ir keturios dviaukštės.

Vienaukštės sienelės yra 1 m aukščio, 13 m ilgio ir 1 m pločio.

Dviejų aukštų sienelės, į kurias urnas bus galima dėti iš dviejų pusių, yra 3,4 m ilgio, 1,4 m aukščio ir 72 m pločio.

Kolumbariumas pagamintas iš pilko granito ir pastatytas ant betoninių pamatų. Statinio apačioje sumontuotas postamentas gėlėms.

Renkasi priekabiai

Nišos urnoms uždengtos granitinėmis plokštėmis. Ant plokščių bus iškalti mirusiųjų vardai, pavardės ir gimimo bei mirties datos.

Planuota visus įrašus daryti vienodu šriftu, bet kai kurie mirusiųjų artimieji tam paprieštaravo.

I.Kichtenkienė sakė, kad nors ir nelabai norėta, nuspręsta to pageidaujantiems artimiesiems leisti ant nišų iškalti ir daugiau teksto: parašyti kokius nors žodžius išėjusiajam ar nurodyti, kas liūdi.

Nors kolumbariumas yra matomoje kapinių vietoje, ne visi jį randa. Kai kurie tikriausiai šį statinį įsivaizduoja kiek kitokį ir jį pamatę perklausia, ar čia išties vieta urnoms laidoti.

Kol kolumbariume nėra daug palaidotųjų, artimiesiems leidžiama pasirinkti patikusią nišą.

„Kad matytumėte, kaip atidžiai žmonės renkasi nišas urnoms. Viena sienelė netinka, nes per arti medelis auga, kitos nenori todėl, kad saulė ne iš tos pusės švies”, – pasakojo I.Kichtenkienė.

Deginti – populiaru

Kad Lėbartų kapinių kolumbariumas netruks užsipildyti urnomis, neabejoja nei savivaldybės darbuotojai, nei laidojimo paslaugų teikėjai. Todėl greitai gali prireikti dar vieno tokio statinio.

Į rekonstruojamą tvorą įkomponuotą kolumbariumą planuojama įrengti Joniškės kapinėse. Čia turėtų tilpti apie 500 urnų su mirusiųjų pelenais.

Joniškės kapinėse įrengtas ir vadinamasis požeminis kolumbariumas – dalis teritorijos, per siauros kapams, skirta laidoti urnoms. Čia šiuo metu ilsisi dviejų mirusiųjų pelenai.

Iš viso šiemet į žemę buvo palaidotos keturios urnos. Trys – Lėbartų kapinėse esančiose šeimos kapavietėse ir viena tame Joniškės kapinių požeminiame kolumbariume.

Į Rygą vyksta naktį

Nors mirusiųjų palaikų deginimas konservatyvioje Lietuvoje sulaukia prieštaringų vertinimų, ši paslauga populiarėja.

Ritualinių paslaugų firmos „Aterna” direktorė Vitalija Rumbaitienė sakė, kad kas mėnesį atsiranda po kelis mirusiuosius, kurių palaikai vežami į Rygą sudeginti.

Į Rygos centre stovintį krematoriumą mirusieji išvežami naktį, kad vietoje būtų 6-8 valandą ryto.

Iš ten jau vakare parvežama kapsulė su sudeginto mirusiojo pelenais.

V.Rumbaitienė sakė, kad mirusieji vežami deginti karstuose, aprengti įkapėmis, net jeigu ir artimieji nusprendžia atsisveikinimo ceremonijos nerengti.

Kai kurie žmonės pageidauja mirusiuosius lydėti į krematoriumą. Bet esą taip tik be reikalo sugaišta laiką. Tuo metu, kai deginamas miręs žmogus, artimieji į salę neįleidžiami.

Pašnekovė pasakojo, kad kremavimo paslauga kainuoja apie

1 300 latų (maždaug 6 380 litų). Dar reikia sumokėti per tūkstantį litų už mirusiojo nuvežimą ir kapsulės su pelenais parvežimą, dokumentų sutvarkymą, karstą bei įkapes.

Į šią paslaugą reiktų įskaičiuoti ir urnos kainą, kuri Lietuvoje kainuoja apie 200-300 litų.

Lietuviams – pirmenybė

Laidojimo paslaugas teikiančios įmonės savininkas Liudas Statkus mano, kad įprastos laidotuvės kainuoja brangiau, negu mirusiojo deginimas.

Jo įmonė kasmet sulaukia apie 70 prašymų kremuoti mirusiuosius.

Latvijoje pagal sutartį iš Lietuvos atvežtų mirusiųjų deginimui suteikiama pirmenybė.

L.Statkus mano, kad žmonės mirusiuosius pageidautų deginti dažniau, jeigu jų mąstymo taip neveiktų bažnyčia. Juolab kad paslauga atliekama greitai.

„Aternos” direktorė V.Rumbaitienė sakė, kad dažniausiai kremuojami vyresnio amžiaus mirusieji, kurie dar būdami gyvi pareiškė norą būti palaidoti šitaip.

Tačiau L.Statkus tvirtino, kad kremuojami įvairūs mirusieji, nepriklausomai nuo jų amžiaus, tautybės ar religinių įsitikinimų.

Beveik visi pašnekovai sutinka, kad Lietuvai reikėtų ne tik kolumbariumo, bet ir krematoriumo.

Vis dėlto kol nepriimtas Laidojimo paslaugų teikimo įstatymas, kuris reglamentuotų ir kremavimo paslaugas, krematoriumo Lietuvoje nebus.