Lietuvoje dėl įvairių priežasčių vėluojama įgyvendinti vandentvarkos projektus. Dėl to Lietuva gali prarasti dalį šiems projektams įgyvendinti skiriamų Europos Sąjungos lėšų, atkreipia dėmesį valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Valstybės kontrolė įvertino, kaip Aplinkos ministerija panaudoja vandentvarkai skiriamas lėšas.
2006 metų pabaigoje buvo vykdoma 16 vandens tvarkymo projektų, kurių vertė – beveik 446 mln. eurų. Juos užbaigus Lietuva įgyvendintų dalį įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė stojimo į Europos Sąjungą sutartyje.
Šiuo metu Lietuvoje kokybišku vandeniu aprūpinama tik apie trečdalį gyventojų. Maždaug tiek pat gyventojų naudojasi centralizuota nuotekų surinkimo ir valymo paslauga. Nepakankama yra geriamojo vandens ir nuotekų tinklų kokybė.
Paraiškas finansavimui gauti savivaldybės teikė remdamosi dažnai netiksliomis galimybių studijomis. Pavyzdžiui, Vilniaus projekto galimybių studijoje buvo daroma prielaida, kad vieno metro tinklų įrengimas vidutiniškai kainuos 120 litų, tačiau realiai šių darbų kaina buvo keturis kartus didesnė.
Savivaldybės nepakankamai atidžiai analizavo ir derino galimybių studijas ir teikiamas paraiškas finansavimui gauti. Todėl ir kai kurie vandentvarkos projektai yra netinkamai parengti. Projektų įgyvendinimas stringa ir dėl nepakankamo institucijų bendradarbiavimo, nes trūksta jį reglamentuojančių teisės aktų.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, reikėtų svarstyti naujos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo strategijos parengimo galimybę, numatyti priemones spartesniam projektų įgyvendinimui ir užtikrinti geresnį jų vykdymo koordinavimą. Be to, Valstybės kontrolė rekomenduoja daugiau atsakomybės pareikalauti iš savivaldybių, kurios atsakingos už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų surinkimą bei valymą.