Klaipėdietis antstolis kolegę apskundė Specialiųjų tyrimų tarnybai, teisingumo ministrui ir Antstolių rūmams kaltindamas aplaidumu ir piktnaudžiavimu tarnyba
Į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) vakar kreipėsi klaipėdietis antstolis Albinas Zenkevičius. Dėl, jo manymu, neteisėtų antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų jo klientė skolas superkanti bendrovė „RBC Inkaso” neteko galimybės išieškoti 48 tūkst. litų skolos.
Antstolis kreipėsi ir į teisingumo ministrą Petrą Bagušką, prašydamas kolegei iškelti drausminę bylą už Antstolių įstatymo ir Antstolių profesinės etikos kodekso pažeidimus.
Keistas pardavimas
Konfliktas prasidėjo, kai abu antstoliai nusitaikė į tos pačios skolininkės turtą. Klaipėdoje veikusi Marijos Nedling bendrovė „Dolfina” prasiskolino, tad kreditoriai kreipėsi į antstolius. Dalis skolų buvo išieškota be didesnio vargo. Problemų kilo, kai išieškoti liko nedaug turto – du žemės sklypai (0,9 ir 0,33 hektaro) Kretingos rajono Jokubavo kaime.
„RBC Inkaso” teisę į „Dolfinos” skolą įsigijo 2004-ųjų pabaigoje. Įmonės atstovai su M.Nedling aptarė skolos grąžinimą, pasirašė sutartį, nesėkminga verslininkė pasirašė vekselius, kuriuose asmeniškai laidavo pinigų grąžinimą. Tačiau moteris nesilaikė grafiko, sugrąžino tik nedidelę dalį skolos, todėl „RBC Inkaso” dėl 48 tūkst. litų skolos kreipėsi į antstolį.
Didesnįjį sklypą 2005-ųjų rugpjūtį areštavo V.Daugirdienė, atstovavusi kitam kreditoriui, o mažesnįjį tų pačių metų rugsėjį areštavo A.Zenkevičius. „Dolfina” pernai bankrutavo, tačiau už jos skolas laidavo M.Nedling, tad išieškotojas galėjo būti ramus.
„Laukėme ramūs varžytinių, o kovą sužinojome, kad sklypą pardavė V.Daugirdienė, kuri net nebuvo jo areštavusi. Apstulbome”, – LŽ pasakojo „RBC Inkaso” direktorius Albertas Grižinas. Bendrovės advokatas Andrius Marapolskas sako, kad sieks teisme nuginčyti neteisėtą sklypo pardavimą arba reikalaus kompensacijos iš antstolės.
Paaiškėjo, kad šių metų vasarį šiuo metu užsienyje gyvenanti, bet į Lietuvą kartais atvykstanti M.Nedling pas V.Daugirdienę atsivedė pačios surastą pirkėją Gintautą Dargužą. Antstolė jam ir pardavė ne tik tą sklypą, kurį buvo areštavusi, bet ir areštuotąjį A.Zenkevičiaus. „Už didesnįjį sklypą buvo sumokėta 146 tūkst. litų. Skola buvo padengta, ir skolininkei antstolė dar grąžino apie 80 tūkst. litų. Kam reikėjo parduoti antrą sklypą?! Mistika. Mano praktikoje tai pirmas kartas. Čia įžvelgiu ir aplaidumą, ir piktnaudžiavimą, ir etikos pažeidimą”, – piktinosi A.Zenkevičius.
Pagal įstatymus prieš realizuojant nekilnojamąjį turtą antstolis privalo iš registro įstaigos gauti rašytinius duomenis apie to turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus.
„Iš kur aš žinau?”
Paklausta, kodėl pardavė kolegos areštuotą sklypą, V.Daugirdienė paaiškino: „Matote, aš nežinau, kokiu pagrindu jis buvo areštavęs tą turtą. Jis neturėjo jokių su M.Nedling susijusių bylų. Kai patikrinau bylų sąvadą, pamačiau, kad tokių bylų pas A.Zenkevičių nebuvo. Jo skolininkė buvo UAB „Dolfina”. Jai pernai iškelta bankroto byla. Apygardos teismas pašiurpęs, kodėl A.Zenkevičius neprisidėjo prie bankroto bylos. Kai antstolis sužino, kad iškelta bankroto byla, jis turi nutraukti visus vykdomus veiksmus.” Kolegos nepasitenkinimą moteris vadino negražia konkurencija ir kabinėjimusi prie smulkmenų.
Tačiau priminus antstolei, kad M.Nedling už „Dolfinos” skolas buvo asmeniškai laidavusi, V.Daugirdienė pareiškė: „Iš kur aš žinau? Nieko apie tai negaliu pasakyti. Jei M.Nedling ir buvo laiduotoja, jis jos atžvilgiu turėjo užvesti bylą. Apie laidavimą ji man nieko nesakė.”
Domisi STT
Sužinojęs apie žemės pardavimą A.Zenkevičius kovo mėnesį sudarė sutartį su advokato padėjėju Jurijumi Martinaičiu, kad šis iš V.Daugirdienės gautų su šia istorija susijusių vykdomųjų bylų kopijas. Bet J.Martinaitis bylų taip ir nepamatė. Pareikalavus raštiško atsakymo, kur būtų nurodyti atsisakymo leisti susipažinti su bylomis motyvai, antstolė porą savaičių vilkino, kol pagaliau atsakė, kad bylų neturi – jas pasiėmusi tam tikra institucija, jos moteris neįvardijo.
Vėliau LŽ ji vis dėlto pasakė, jog bylas yra pasiėmusi STT. Jos manymu, tai padaryta A.Zenkevičiaus prašymu. Tačiau šis LŽ tikino, kad į STT kreipėsi tik vakar: „Gal jie patys kokią nors informaciją gavo, gal kas nors kitas kreipėsi.”
Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė LŽ vakar sakė, kad su A.Zenkevičiaus raštu (rūmai gavo ministrui skirto pareiškimo kopiją) susipažins šiandien, tad komentuoti situacijos dar negalėjo. Išgirdusi, jog prašoma ir STT tyrimo, I.Karalienė svarstė: „Čia jau ne asmeniškumai, matyt, yra kažkas daugiau.”
Areštavo svetimą namą
V.Daugirdienė vakar teigė jau 20 metų sąžiningai dirbanti antstolių sistemoje, ir niekas pretenzijų dėl jos darbo neturi. Tačiau paaiškėjo, kad pretenzijų jai turi ir kiti kolegos, ir sistemai nepriklausantys žmonės.
Sausį į teisingumo ministrą ir Seimo kontrolierius kreipėsi moteris, iš antstolės Linos Uniokaitės pernai nusipirkusi dalį pastato Klaipėdos rajone. Šią pirkėją dar prieš varžytines pasirinko pats skolininkas. Po mėnesio V.Daugirdienė, vykdžiusi alimentų išieškojimą iš buvusio to pastato savininko, namą areštavo. Pastato pirkėja apie tai sužinojo tik susiruošusi jį parduoti.
„Aš nesu skolininkė. Konstitucija ir kiti įstatymai garantuoja nuosavybės neliečiamumą. Visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu antstolė V.Daugirdienė areštavo man nuosavybės teise priklausantį turtą. Manyčiau, kad antstolė V.Daugirdienė piktnaudžiaudama tarnyba ir viršydama įgaliojimus areštavo ne skolininkui priklausantį turtą, – ministrui ir Seimo kontrolieriams skundėsi moteris. – Savo veiksmais antstolė V.Daugirdienė padarė man labai didelę žalą. Būsiu priversta nutraukti pardavimo sutartį, mokėti joje numatytas baudas, netesybas ir t. t.” Pasak pareiškėjo, aplaidžiai dirbusi ir laiku neareštavusi turto antstolė „areštuodama mano turtą, siekia, kad aš ar būsimas turto pirkėjas padengtų skolą už Zigmą Šerpetauską. Į V.Daugirdienę buvo kreiptasi su prašymu panaikinti areštą, tačiau antstolė šio prašymo netenkino”.
Teisingumo ministerijos valdininkai LŽ paaiškino, kad šis skundas nepriklausąs jų kompetencijai, ir pasiūlė moteriai su antstole bylinėtis teisme.
Prapuolusios bylos
Pretenzijų kolegei turi dar viena uostamiesčio antstolė Marytė Trijonienė.
Prieš kelerius metus likvidavus Teismo antstolių kontorą prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo M.Trijonienei buvo paskirta vykdomoji byla dėl beveik 100 tūkst. litų išieškojimo iš bendrovės „Klaipėdos mediena” Šiaulių miškų urėdijos naudai. Bylą turėjo perduoti likviduotos kontoros vyriausioji antstolė V.Daugirdienė. Tačiau ji to nepadarė ir pati išieškojo skolą, o M.Trijonienė neteko užmokesčio – 6 proc. išieškotos sumos, t. y. beveik 6 tūkst. litų.
Spaudoje V.Daugirdienė jau irgi buvo ne kartą aprašyta. Pavyzdžiui, kai užpernai paaiškėjo, kad ji neperdavė saugoti bankui už vagystes nuteisto skolininko Mindaugo Lekstučio auksinių papuošalų, kainuojančių 16 tūkst. litų. Auksas nuo 2001-ųjų gulėjo V.Daugirdienės seife, nors skolininko byla buvo paskirta antstolei Astai Rimaitei. Dėl piktnaudžiavimo V.Daugirdienei buvo iškelta baudžiamoji byla, o vėliau nutraukta.
Dar viena nemaloni istorija tęsiasi jau ketvertą metų. Vykstant antstolių kontoros reformai V.Daugirdienė, skolininkų džiaugsmui, privatiems antstoliams neperdavė beveik 260 vykdomųjų bylų. Tačiau pradangintų bylų istorijoje Klaipėdos apygardos prokuratūra neįžvelgė kam nors padarytos žalos ir bylą irgi nutraukė.
Iki šiol devyniems Klaipėdos antstoliams neperduotos bylos, manoma, pražuvo negrįžtamai.
Ikiteisminį tyrimą atlikusiems STT pareigūnams V.Daugirdienė teisinosi, kad laiko byloms perduoti buvo mažai, todėl dalis bylų nebuvo perduotos dėl neapsižiūrėjimo ir didelio darbo krūvio.