Vakar Kretingos rajone oficialiai atidarytas penkiolikos vėjo elektrinių parkas, kurio pirmosios jėgainės pradėjo veikti dar praėjusių metų spalį. Šis 30 MW galingumo elektrinių parkas šiuo metu yra didžiausias Baltijos šalyse.
Per metus čia planuojama pagaminti apie 75 mln. kilovatvalandžių elektros energijos. Pasak bendrovės „Vėjų spektras”, kuriai ir priklauso vėjo elektrinių parkas, direktoriaus Alvydo Naujėko, tai sudarytų maždaug tiek, kiek per metus elektros energijos suvartoja visas Kretingos rajonas.
Elektrai gaminti naudojant dujas, tokiam pačiam kiekiui prireiktų maždaug 60 mln. kubinių metrų dujų, o į aplinką būtų išmesta apie 50 tūkst. tonų anglies dvideginio.
Apie 130 mln. litų atsiėjęs vėjo elektrinių parkas padės vykdyti ir Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai – iki 2010-ųjų 7 proc. elektros energijos turi būti pagaminti iš alternatyvių šaltinių, tarp kurių – ir vėjo. Vėjo elektrinės, anot Ūkio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto, sudarys apie pusę šių 7 proc. Apie 3,5 proc. šiuo metu sudaro Kauno Hidroelektrinės gaminama elektros energija.
Šiuo metu, anot A. Naujėko, vėjo elektrinės pagamina apie 1 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos. Savo plotu į Lietuvą panašioje Danijoje, anot jo, jos pagamina apie 25 proc. visos suvartojamos elektros energijos.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 31 vėjo jėgainė, iš kurių 23 – Kretingos rajone.
Pasak A. Ignoto, leidimų plėtrai išduota vėjo elektrinių parkams, kurių bendras galingumas sudarytų apie 200 MW. Dalis iš jų dar tik rengiasi statyti, o kiti jau statomi. Dėl vėjuotesnių orų nei kitur, didžioji dalis tokių elektrinių turėtų atsirasti Vakarų Lietuvoje.
Praėjusių metų gruodį Kretingos rajone pradėjo veikti ir 16 tūkst. kilovatų galingumo Benaičių vėjo elektrinių parkas, valdomas bendrovės „Achema Hidrostotys”. Jis jau pagamino 10 mln. kilovatvalandžių energijos. Tokio kiekio užtektų apšviesti 8 tūkst. butų apšviesti. Į jėgainių parką bendrovė investavo 98 mln. litų ir tikisi, kad investicijos atsipirks maždaug po 14 metų.
Beje, vartotojams įsipareigojimas daugiau elektros gaminti iš alternatyvių šaltinių reiškia ir energijos brangimą. Atominės elektrinės pagaminta elektros energija kainuoja apie 7 ct už kilovatvalandę, o, pavyzdžiui, vėjo jėgainių – apie 22 ct. Anot A. Ignoto, elektros energija brangs palaipsniui, kol pasieks pasaulinę rinkos kainą.