Projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” rengėjai skundžiasi pinigų ir laiko trūkumu. Nors ant kortos pastatytas visos šalies prestižas, kyla grėsmė, kad numatomų šventinių renginių kokybė gerokai nukentės.
2009 metais Vilnius ir Austrijos miestas Lincas dalysis Europos kultūros sostinės statusu. Tačiau Lietuvos sostinė gali gerokai nublankti prieš trečią pagal dydį Austrijos miestą. Po dvejų metų prasidėsiančiame Europos kultūros sostinės renginių maratone lietuviams koją gali pakišti lėšų trūkumas.
Projektui „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” įgyvendinti mūsų šalies valdžia trejiems metams kol kas atseikėjo 19 mln. litų, o štai austrai savo projektui nepagailėjo 40 mln. eurų.
Lietuviai 2009-aisiais vyksiančių renginių programą ketina sudaryti per porą mėnesių. Mat valdininkai nepasirūpino laiku įsteigti už projekto kūrimą ir įgyvendinimą atsakingos viešosios įstaigos. Kiti Europos kultūros sostinėmis tapę miestai šventinėms programoms sudaryti skiria bent po keletą metų.
Valdžia apsnūdo
Nors Europos kultūros sostinės 2009 metais statusas Vilniui buvo suteiktas prieš dvejus metus, projekto įgyvendinimo valdžia ėmėsi visai neseniai. Jau tuomet Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės administracijos valdininkai galėjo steigti už projektą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” atsakingą viešąją įstaigą. Tačiau tai daryti susigriebta tik prieš pusmetį.
Viešosios įstaigos darbuotojai tik spėlioja, kodėl ji buvo įkurta taip vėlai. „Matyt, tarpusavyje nesusitarė jos steigėjos – Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Manau, kad būta tam tikro apsnūdimo”, – LŽ sakė įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” vykdomoji direktorė Rūta Vanagaitė. Ji pabrėžė, kad paprastai viešajai įstaigai įregistruoti pakanka ir dienos.
Kultūros ministerija prisipažįsta, kad įstaigos kūrimas buvo įstrigęs. Tačiau tai aiškina ne ginčais su savivaldybe, o ilgais teisiniais formalumais.
Kultūros viceministras Gintaras Sodeika mano, kad į nuvažiuojantį traukinį vis dėlto spėta. „Įstaiga įsteigta palyginti vėlokai, bet nesakyčiau, kad pavėluotai”, – LŽ sakė jis.
Trūksta laiko
Valdžios atstovai dar prieš steigiant viešąją įstaigą buvo iškėlę tikslą iki praėjusių metų gruodžio Vyriausybei pateikti projekto programą. Tačiau viešoji įstaiga nesuspėjo jo parengti. „Įstaiga pradėjo veikti tik spalio pabaigoje. Mūsų programa yra nacionalinė, europinė, tad natūralu, kad per mėnesį jos sudaryti nespėjome. Tokiems ambicingiems projektams reikia laiko”, – LŽ aiškino viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” direktorė Giedrė Kabašinskienė.
Šiomis dienomis projekto rengėjai pasiraitoję rankoves pluša, kad jis Vyriausybę pasiektų gegužės pradžioje. „Tai, ką kitos valstybės daro trejus metus: renka informaciją, kuria projektus, bendrauja su visuomene, mes turime padaryti per kelis mėnesius”, – tvirtino R.Vanagaitė.
Projekto rengėjai baiminasi, kad vėluojantis programos pristatymas užkirs kelią įgyvendinti svarbius sumanymus. Tikimasi, kad „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” padidins Lietuvos sostinės žinomumą, pritrauks 15 proc. daugiau turistų. Tačiau neaišku, ar šie tikslai bus pasiekti. Įvairių užsienio valstybių ambasados jau kreipiasi į rengėjus prašydamos nurodyti tikslias renginių datas, kad į juos galėtų pakviesti savo šalių piliečius. „Jei visko nepadarome per šią vasarą, tikslų galime ir nepasiekti”, – pasakojo R.Vanagaitė.
Kol kas projekto rengėjai tikina, kad laiko trūkumas nesukliudys sukurti didelės šventės 2009-aisiais. Tačiau koją būsimai Europos kultūros sostinei gali pakišti menkas biudžetas.
Atseikėjo 19 milijonų
Vilnius – pirmoji naujų Europos Sąjungos (ES) šalių sostinė, pelniusi Europos kultūros sostinės statusą. Nors Vilnius šiuo vardu dalysis su Lincu, šalies politikai yra pareiškę, kad mūsų sostinė turi pasirodyti kaip niekada gerai. Ambicijų aplenkti Lincą renginių gausa bei gera kokybe neslepia ir projekto rengėjai. „Norime parengti pačią geriausią programą tais metais”, – neslėpė projekto rengėja G.Kabašinskienė.
Tačiau projekto rengėjai iki šiol nežino, kiek pinigų gali tikėtis projektui įgyvendinti. Piniginius projekto klausimus numato 1999 metais patvirtinta Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programa. Pagal ją Europos kultūros sostinės projektui numatyta skirti 19 mln. litų.
„Šiandien toks biudžetas yra tikrai per mažas. Mes rengiame europinį projektą, bendraujame su europinio lygio specialistais, kainos yra visai kitokios”, – skundėsi G.Kabašinskienė.
Savo paraiškoje Europos Komisijai Lietuva yra įsipareigojusi projektui įgyvendinti atseikėti 24 mln. eurų (apie 83 mln. litų).
Kiti Europos kultūros sostinės statusą pelnę miestai iš savo vyriausybių sulaukia gerokai didesnės finansinės paramos. Šių metų Europos kultūros sostinė Liuksemburgas gavo 56 mln. eurų. Vienos iš kitų metų Europos sostinės Liverpulio biudžetas – 50 mln. eurų. 2010 metais Europos kultūros sostine tapsiantis Vengrijos Pečo miestas šventinei programai sulauks 37 mln. eurų. Su Vilniumi Europos kultūros sostinės vardu 2009-aisiais besidalijančiam Linco miestui Austrijos valdžia skyrė 40 mln. eurų.
Prašys ES paramos
Projekto rengėjai teigia, kad programai įgyvendinti jiems reikėtų gerokai daugiau, negu kol kas numatyti skirti 19 mln. litų. Įstaigos skaičiavimais, būtina beveik 5 kartus didesnė suma. „Mūsų ideali siekiamybė būtų 25 mln. eurų”, – sakė G.Kabašinskienė.
Ji planuoja dairytis ir kitų projekto finansavimo šaltinių. Direktorė ketina prašyti paramos iš ES, tačiau tikisi, kad papildomų lėšų skirs ir Vyriausybė. „Klausimas dėl biudžeto yra visiškai aiškus – tai nacionalinis projektas, ir valstybė turi į jį atkreipti dėmesį”, – sakė ji.
Nepapildžius projekto biudžeto gerokai nukentėtų po dvejų metų prasidėsiančių renginių kokybė. Lėšų trūkumas neleistų pasirūpinti Vilniaus reklama užsienyje, o į sostinę atvykę turistai prarastų galimybę papildomai gauti naudingos informacijos. „Nepasinaudotume unikalia galimybe pristatyti save”, – pabrėžė G.Kabašinskienė.
Apie 25 mln. eurų bendrą biudžetą svajojantys projekto rengėjai stengiasi kiek įmanoma apkarpyti renginių išlaidas. „Sudarysime tokią programą, kokią įsivaizduojame esant geriausią. Jau deramės su visais tiekėjais, kad kiek galima būtų sumažintos projektų sąmatos, kad jie ieškotų kitų finansavimo šaltinių”, – LŽ pasakojo R.Vanagaitė.
Paklaustas, ar realu surinkti projekto rengėjų trokštamus 25 mln. eurų, kultūros viceministras gūžčiojo pečiais. „Manau, kad direktorės vizija yra optimistiška. Tačiau kalbėti apie pinigus būtų ne visai logiška, kol nėra Vyriausybės aprobuotos programos”, – teigė G.Sodeika.
Nenori auksinių fontanų
Seimas irgi atsargiai vertina siūlymus iki 25 mln. eurų padidinti projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” biudžetą. Valstybės piniginę valdžios vyrai plačiau atvertų išvydę detalų darbų sąrašą, jų sąmatą. Tuomet būtų sprendžiama, ar verta visa tai finansuoti. „Pirmiausia reikia pasižiūrėti, koks tai projektas, o tada galvoti, ar jis duos ką nors kultūros sostinei. Galime prasimanyti brangių dalykų, o efekto ir negausime”, – įsitikinęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas.
Politikas mano, kad reprezentuoti Vilniaus kultūrą galima ir kur kas pigesnėmis priemonėmis. „Būtina atsižvelgti į realią padėtį. Galime pastatyti auksinį fontaną, kuris kainuotų 15 mln. litų. Tačiau už tuos pinigus geriau pasirūpinti daugybe gražių renginių”, – sakė V.Domarkas.
Supažindina su kultūra
ES kultūros sostinės renkamos nuo 1985-ųjų. Nominaciją laimėjęs miestas metams paskelbiamas Europos kultūros sostine ir įgyja galimybę su savo kultūra supažindinti kitų ES šalių gyventojus.
Per 20 metų Europos kultūros sostinės statusas buvo suteiktas daugiau nei 30 miestų. Jį buvo gavę Atėnai, Berlynas, Paryžius, Madridas, Lisabona, Kopenhaga.