Prieš kelerius metus tuometinės Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) galvos Remigijaus Motuzo ranka pasirašytas susitarimas įvesti auklėtojo pareigybę mokyklose vis dar kybo ore.
Ministerijos atstovai nuogąstauja, jog auklėtojo pareigybės atsiradimas sugriautų pagrindinius pedagogikos principus – atskirtų mokymą nuo ugdymo. Tuo metu kita garsiojo 2005 metų „sandėrio” šalis, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), neketina nusileisti nė per nago juodymą.
Kokios pozicijos laikosi sistemos „apačios”, kurių balsas švietimo „olimpo” dažniausiai nepasiekia, „Vakarų ekspresas” teiravosi pedagogų, mokyklų vadovų bei mokinių atstovų.
Pedagogai dvejoja
Palyginus uolaus mokytojo darbotvarkę su oficialiais pedagoginį darbą reglamentuojančiais nurodymais, peršasi išvada, jog švietimo sistemoje neapmokamas darbas veikiau taisyklė, nei išimtis. Klasės vadovo triūsas – tik vienas iš daugelio darbų, atliekamų praktiškai už dyką.
„Pildyti auklėtinių žurnalus, tvarkyti pažymių knygeles, bylas, organizuoti popamokinę veiklą, žiburėlius, tėvų susirinkimus… O kur dar asmeniniai pokalbiai, išvykos, turistiniai žygiai su nakvyne? Visam tam auklėtojui skirta tik dvi mokamos valandos per savaitę. Tačiau vaikui nepasakysi, kad mano laikas baigėsi”, – auklėtojo duona dalijosi S. Dacho mokyklos mokytojos.
Muzikos mokytoja Sigita Užporaitė įsitikinusi, jog nauja pareigybė dalykininkams leistų kokybiškiau atlikti savo tiesioginį darbą. Tuo pačiu, anot jos, būtų išspręsta ir nedarbo problema – auklėtojo pareigų galėtų imtis persikvalifikavę nepaklausių dalykų ar pradinių klasių mokytojai.
Tuo metu kiti pedagogai įžvelgia siūlomos sistemos trūkumų. Etikos mokytoja Gražina Jokšienė abejoja, ar tik auklėtojo funkciją atliekantis pedagogas sugebės taip gerai pažinti vaikaus, kaip kasdien su jais dirbantys dalykininkai. Emocinis ryšys auklėjimo procese esąs labai svarbus.
Neįgyvendinama fantazija
Skirtingas išeitis pedagogų nepasitenkinimui malšinti siūlo ir mokyklų vadovai. M. Mažvydo mokyklos direktorius Vytautas Dumčius nė neabejoja naujos pareigybės būtinybe. Anot jo, dėl milžiniško krūvio paprastai viena ar kita mokytojų veikla lieka apleista.
„Pradinėse klasėse pakaktų skirti 5-6 valandas tam pačiam mokytojui, tačiau vyresniųjų auklėjimui reikėtų steigti etatą. Toks specialistas galėtų kuruoti iki 60 vaikų, lankytis pamokose ir palaikyti tėvų bei ugdymo įstaigos ryšį”, – siūlė vadovas.
Naujo etato įsteigimas S. Dacho mokyklos direktorei Elenai Blažienei – tolimos ateities perspektyva. Tačiau šiuo metu, anot jos, tai greičiau neįgyvendinama fantazija.
„Visų pirma, etatui reikėtų papildomų lėšų. Antra, mokyklose ir taip stinga mokytojų. Be to, tektų organizuoti mokymus ir ruošti specialistus. Ar ne paprasčiau būtų tiesiog skirti užtektinai mokamo laiko tiems patiems mūsų pedagogams?” – klausė pokalbininkė.
Auklėti priklauso tėvams
Mokinių pozicija šiuo klausimu taip pat nėra vieninga. Anot Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentės Karolinos Adelbergytės, auklėtojo pareigybės lyg ir reikėtų, nes iš mokyklos tikimasi ne tik žinių, bet ir ugdymo. Kita vertus, nederėtų mokytojams suversti tėvų pareigų.
„Baiminamės, kad įvedus etatą tėvai oficialiai nusikratys pareigos auklėti”, – sąjungos poziciją dėstė pokalbininkė.
Tuo metu kitos mokinių organizacijos, Lietuvos mokinių parlamento valdybos pirmininkas Martynas Skendelis tikino, jog šiuo atveju labiau reikėtų įsiklausyti į pedagogų pageidavimus, kadangi jie velka auklėjimo naštą.
„Matydami pedagogų darbo sąlygas mes palaikome etato idėją. Tačiau pirmiausia mokyklose reikia mažinti popierizmą. Priešingu atveju nė nauja pareigybė nepadės”, – tvirtino mokinių atstovas.
Kompromiso neranda
Triukšmingai pedagogų teises ginantys profsąjungiečiai įsispyrę laikosi savo siūlymo. Anot LŠDPS pirmininko pavaduotojo Audriaus Jurgelevičiaus, šiuo metu jokiuose teisės aktuose auklėtojo darbas nėra reglamentuotas, o pareigų sąrašas išplėstas iki absurdo – auklėtojas ir nosį nuvalyti, ir pinigų paskolinti turi.
„Jei visi rėkiame apie kokybišką ugdymą, malonėkime šioms pareigoms įsteigti etatą ir tinkamai už šį darbą mokėti”, – piktinosi pokalbininkas.
ŠMM laikosi ne ką mažiau kategoriškos pozicijos. Apie auklėtojo etatą pradinėse ar 5-10 klasėse, pasak Bendrojo ugdymo departamento direktoriaus Arūno Plikšnio, nėra nė kalbos. Svarstytina nebent 11-12 klasių koordinatoriaus pareigybių galimybė. Kita vertus, ministerija problemos neneigia ir sutinka, kad auklėtojo darbas apmokamas menkai.
„Neseniai organizuota diskusija su švietimo bendruomene parodė, kad etato siekiama ne dėl jo būtinybės, o dėl menko auklėtojų atlygio. Todėl mes siūlome civilizuotai išspręsti problemą – paruošti mokytojo bei auklėtojų pareigybės aprašą ir skirti daugiau apmokamo laiko ugdymo procesui”, – sakė A. Plikšnys.