Pirmojo „Volvo” sunkvežimio variklio galia siekė 28 AG, o keliamoji galia buvo 1,5 tonos. Šiandien didžiausias „Volvo” sunkvežimis yra galingiausias pasaulyje, jo ratus suka 660 AG variklis, o bendroji sąstato masė gali siekti ir 200 tonų.
Juos skiria 80 metų ir kelios entuziastingų „Volvo” darbuotojų kartos. Visus juos darbui įkvėpė dviejų bendrovės steigėjų dar pačioje „Volvo” kompanijos įkūrimo pradžioje puoselėtas stiprus bendrumo jausmas bei rūpestis kokybe ir saugumu.
Kai ekonomistas Assaras Gabrielssonas tapo „Svenska Kullagerfabriken” (SKF) pardavimų vadovu, jam tebuvo 33 metai. Nepaisant to, jis siekė šio to daugiau – jo širdis linko prie automobilių kūrimo. 1924 m. jis atsitiktinai susitiko su buvusiu kolega ir puikiomis techninėmis žiniomis jau pagarsėjusiu inžinieriumi Gustafu Larsonu ir paaiškėjo, kad jie abu turi tą pačią svajonę.
Pirmojo „Volvo” sunkvežimio „Series 1” brėžiniai jau buvo baigti tada, kai 1927 m. balandžio 14 d. iš gamyklos išriedėjo pirmasis kompanijos lengvasis automobilis. Neužilgo, jau 1928 m. vasarį Švedijoje buvo pristatytas ir pirmasis „Volvo” sunkvežimis.
„Volvo” dvasia
G. Larsonas ir A. Gabrielssonas žinojo, kad geležis Švedijoje buvo geresnės kokybės nei bet kurioje kitoje šalyje. Štai kodėl ir „švediškas automobilis” turėjo būti geresnis, nei kitose šalyse pagaminti automobiliai. Viskas būtent taip ir vyko: automobilių prekyba augo, ypač sunkvežimių. Eksportas į kitas šalis prasidėjo 1928-aisiais metais, ir „Volvo” automobilių buvo galima išvysti Kinijos ar Argentinos keliuose. „Volvo” pavadinimas buvo lengvai įsimenamas ir jį buvo nesunku ištarti bet kuria pasaulio kalba. Ilgą laiką sunkvežimiai buvo svarbiausias „Volvo” gaminys, o lengvųjų automobilių gamyba išaugo tik šeštajame dešimtmetyje, kai juos jau galėjo įsigyti daugiau žmonių.
Du bendrovės įkūrėjai nuosekliai ir pasiaukodami dirbo, kad „Volvo” taptų ypatinga kompanija. Visi bendrovės darbuotojai nuo prezidento iki pagalbinio darbininko pasižymėjo ypatingu entuziazmu ir pasišventimu dirbti kompanijai – ta savybė netrukus buvo pradėta vadinti „Volvo” dvasia. Dirbti „Volvo” kompanijoje buvo laikoma pavydėtinu pasiekimu ir tūkstančiai darbuotojų visame pasaulyje per pastaruosius 80 metų su pasididžiavimu toliau puoselėjo „Volvo” dvasią.
Įsiskverbimo į EB rinką svarba
Pirmųjų metų nuostoliai išgaravo 1929-ųjų rudenį ir iki 1935-ųjų bendrovės ekonominė padėtis pagėrėjo tiek, kad SKF nusprendė nebevaldyti kontrolinio akcijų paketo ir „Volvo” akcijas pristatė Stokholmo vertybinių popierių biržoje.
Po beveik 30 metų, 1956-aisiais „Volvo” steigėjai kompanijos vairą perdavė Gunnarui Engellau. Septintojo dešimtmečio pradžioje jis savo kolegai Larsui Malmrosui pavedė išsiaiškinti, ar būtų tikslinga pradėti veiklą Europos Bendrijoje. Čia „Volvo” sunkvežimių paklausa žymiai išaugo, tačiau ši ekonominė sąjunga vis labiau siekė apsaugoti savo gamintojus dideliais muitais ir tarifų barjerais. 1965-aisiais buvo iškilmingai atidaryta lengvųjų automobilių gamykla, o sunkvežimių gamybos apimtys padidintos Alsemberge esančioje importuotojo gamykloje. 1975-aisiais sunkvežimių gamyba buvo perkelta į naują vietą šalia lengvųjų automobilių gamyklos Gente. Nuo tada „Volvo” Europoje įgijo tvirtas pozicijas ir čia gerokai išplėtė savo veiklą.
1970-aisiais „Volvo” sunkvežimių gamybos padalinys tapo savarankiška organizacija įkūrus „Volvo Truck Division”, kurios prezidentu ir generaliniu direktoriumi buvo paskirtas Larsas Malmrosas.
Globalizacija
Šio „Volvo” globalaus augimo laikotarpiu su bendrove buvo susiję keli inovatoriai – broliai Saracakiai Graikijoje ir Maxas Winkleris Australijoje. Jų indėlis, atstovaujant „Volvo”, padėjo kompanijai šiose šalyse įtvirtinti savo pozicijas.
Aštuntojo dešimtmečio viduryje bendrovė pradėjo žvalgytis į vakarus. Pirmiausia „Volvo” įsteigė savo atstovybę Brazilijoje, ir kompanijos prekės ženklas šioje rinkoje netrukus tapo vienu žinomiausių. Vėliau sekė Šiaurės Amerika – 1981-aisiais „Volvo” įsigijo JAV sunkvežimių gamintoją „White”. Šis įsigijimas buvo ženklas, kad „Volvo” jau yra rimtai pasiruošusi pardavinėti savo sunkvežimius Šiaurės Amerikoje. Taip „Volvo Trucks” tapo pasauline kompanija. Po kelerių metų buvo pristatyta modulinė didžiausių sunkvežimių koncepcija, kurios pagrindu buvo sukurti „Volvo FH/FM” serijos sunkvežimiai. Netrukus buvo priimtas sprendimas pagaminti pirmąjį „Volvo” technologijomis pagrįstą sunkvežimį JAV.
1996-aisiais metais JAV buvo pristatytas „Volvo VA” ir per ateinančius metus buvo sukurta pasaulinė gamybos sistema, įskaitant ir pasaulinę tiekėjų sistemą. Buvo racionalizuoti tiek gamybos, tiek ir atsarginių dalių skyriai – tai padėjo žymiai sumažinti sunkvežimiuose naudojamų dalių įvairovę.
FH – šių dienų sunkvežimių pavyzdys
1993-aisiais metais buvo pristatyti „Volvo” FH12 ir FH16 sunkvežimiai, kurie sudaro ir šiandieninės modelių gamos pagrindą. Jie buvo kuriami ant modulinės platformos, kurią naudojant taip pat buvo gaminami FH, FM, VA, VED ir vėliau pradėtas gaminti ET. Naujojo paklausiausio sunkvežimio širdis buvo visiškai naujas, itin modernus 12 litrų darbo tūrio variklis, kuris nustatė naują standartą transporto ekonomijos ir aplinkosaugos srityse. Taip pat žymiai pakilo saugumo lygis.
Nuo paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžios aplinkosaugai buvo skiriamas ypatingas dėmesys. „Volvo” pristatė įvairias koncepcines transporto priemones, tarp jų – hibridinį koncepcinį modelį „Ekologiškas sunkvežimis”, o taip pat alternatyviais degalais – etanoliu, DĖME bei vandeniliu varomas transporto priemones. 2006-aisiais metais daug dėmesio sulaukė hibridinis sunkvežimis su dyzelinio ir elektrinio variklio kombinacija.
Šiandien „Volvo” yra didžiausias Europoje ir antras pagal dydį pasaulyje sunkiųjų sunkvežimių gamintojas. „Volvo” taip pat yra didžiausias pasaulyje 9-16 litrų darbo tūrio dyzelinių variklių gamintojas ir nei vienas kitas sunkvežimių gamintojas negali prilygti „Volvo”, kuris vykdo veiklą ne mažiau kaip 133 šalyse.
Užtikrintai žvelgiant į ateitį
2006 m. vasarį „Volvo Trucks” pristatė galingiausią pasaulyje sunkvežimio variklį – 16 litrų darbo tūrio jėgainę, kuri išvysto 660 AG. 2006-aisiais „Volvo” taip pat pradėjo bendradarbiauti su Japonijos sunkvežimių gamintoju „Nissan Diesel” bei įsigijo didelę šios kompanijos akcijų dalį. Prieš pat 80-ąjį kompanijos jubiliejų „Volvo” pranešė, kad ji ketina įsigyti ir visas likusias „Nissan Diesel” akcijas.
2006-ieji „Volvo Trucks” bendrovei buvo dar vieni rekordiniai metai. Kompanija užtikrintai žvelgia į ateitį, kurioje jos laukia svarbūs išbandymai, tarp jų – nauji emisijos standartai naujos kartos sunkvežimiams.