Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) nuomone, kalbos apie šalies ekonomikos perkaitimą yra kiek perdėtos.
Teigiama, kad pagrindinis šalies valdžios rūpestis turėtų būti ne stabdžių ekonomikos kaitimui paieška, o siekis užtikrinti tvarų ekonomikos augimą.
Vakar instituto pristatytuose Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatuose rašoma, kad norint išvengti pernelyg nepagrįstų ekonominių lūkesčių, būtina turėti subalansuotą biudžetą, o ekonomikos kilimo laikais deficitinis biudžetas yra nepateisinamas.
„Ekonomikos perkaitimas yra iš esmės galimas, tačiau nuo ekonominės politikos priklausys, ar dabartinis ekonomikos įsibėgėjimas užstrigs, ar vis dėlto jis tęsis tol, kol pasivysime Europos Sąjungos gerovės lygį”, – teigia LLRI prezidentas Remigijus Šimašius.
Anot jo, nors Lietuvoje nuo 2000 metų kalbama, kad šalies ekonomika auga, tačiau šis augimas paprastus žmones pasiekė tik dabar.
„Turėtume labiau džiaugtis nei nuogąstauti, kad Lietuva nebėra vien tik pigios darbo jėgos šalis, tačiau, kita vertus, turėtume susirūpinti, kad Lietuva dar nėra ir didelio produktyvumo šalis”, – sakė jis.
LLRI tyrimo duomenimis, kuris atliktas apklausus rinkos dalyvius, vidutinės mėnesinės piniginės namų ūkio pajamos pernai sudarė 2 472 litų per mėnesį – 12,4 proc. daugiau nei 2005 metais. Prognozuojama, kad gyventojų finansinė padėtis ir šiemet turėtų gerėti panašiai – apie 12,5 proc.
Rinkos dalyvių vertinimu, darbo užmokestis augo panašiai – 150 litų per mėnesį ir sudarė 1 335 litus. Tikimasi, kad šiais metais vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius sudarys 1 535 litų per mėnesį.
Institutas konstatuoja, kad pernai prasidėjusi „vokelių” viešinimo akcija nepadarė įtakos šešėlinės ekonomikos mažėjimui, kuri ir toliau sudaro apie penktadalį Lietuvos ekonomikos. Rinkos dalyviai teigia, vokelių skaičius rinkoje mažėja, tačiau darbuotojų, gaunančių atlygį vokelyje dalis išlieka gana didelė – apie 41 proc. visų dirbančiųjų.
Administracinė našta verslui, rinkos dalyvių vertinimu arba visai nekinta, arba auga. Tai savo ruožtu esą skatina neproduktyvias investicijas, neefektyvų darbo jėgos ir lėšų paskirstymą bei korupciją.
Optimistiškumo neprideda ir negerėjanti šalies investicinė aplinka, emigracija ir konstruktyvios politikos vakuumas bandant spręsti šias problemas bei imtis rimtų žingsnių reformų reikalaujančiose srityse – švietime, sveikatoje, pensijose, valstybės išlaidų politikoje. Tam sąlygas esą sudaro nelėtėjantis augimas ir augimo lūkesčiai.
LLRI vertinimu, nuo nepagrįsto skolinimosi kiek apsaugotų panaikintos lengvatos būsto paskoloms. O pasiūlos ir paklausos neatitikimą nekilnojamo turto rinkoje esą sumažintų supaprastintas žemės rinkos reglamentavimas.