Milijoninių ieškinių eroje – naujos taisyklės

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo srityje aibė problemų. Ar padės jas įveikti siūlymai steigti Pacientų teisių kontrolieriaus įstaigą, mažinti pacientų parašų skaičių, didinti draudimo išmokas įstaigoms, kurios, atėjus milijoninių ieškinių madai, tapo juokingai mažos.

Kaip sunku išreikalauti žalos atlyginimą, prieš šešerius metus patyrė net gausiausią pacientų būrį jungiančio susivienijimo – Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) – pirmininkės Vidos Augustinienės vyras. Į medikus jis kreipėsi pajutęs, kad per kelį nepavyksta ištiesti kojos. Po tyrimo poliklinikoje buvo nustatyta, kad į kojos sąnarį pateko atskilęs kaulo gabaliukas. Tuometinėje Šv. Jokūbo ligoninėje buvo atlikta operacija, tačiau po jos ligonio būklė blogėjo. Kaip prisimena Dalius Augustinas, chirurgas „paguodė”: džiaukis, kad kojos išvis nenupjovėme. Sunerimęs pacientas kreipėsi į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę (VGPU) ligoninę. Jis prisimena, kaip nenoriai Šv. Jokūbo ligoninės medikai davė jam nuotraukas prieš ir po operacijos. „VGPU koridoriuje sutiktas medikas vos į jas žvilgtelėjęs pasakė, kad per operaciją pjūviai buvo padaryti dideli, tačiau įstrigęs kauliukas liko”, – prisiminė Augustinas. VGPU medikai tausojančiu laparoskopiniu būdu atliko pakartotinę operaciją, po jos vyras pasijuto geriau. Beje, ir šios ligoninės medikai neberado nuotraukų, kai pacientas jas turėjo grąžinti Jokūbo ligoninei. Kažkodėl buvo dingusi ir Lukiškių poliklinikoje saugota paciento kortelė. Tai atsitiko būtent tuo metu, kai žmogus nusprendė kreiptis su skundu į Valstybinę medicininio audito inspekciją (VMAI).

„Paskatinau jį šiam žygiui, norėdama įsitikinti, kaip veikia Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas”, – pasakojo Augustinienė. Atlyginti patirtą žalą jos vyras prašė ne sau, o Valstybinei ligonių kasai. Lėšas prašyta išieškoti iš operavusio Šv. Jokūbo ligoninės chirurgo, mat už faktiškai neatliktą gydymą šiai ligoninei valstybė juk mokėjo. Ji taip pat turėjo mokėti keletą mėnesių trukusio vyro nedarbingumo, reabilitacijos išlaidas. Po kurio laiko iš VMAI vyras gavo atsakymą, kad klausimą pavesta nagrinėti Šv. Jokūbo ligoninės direktoriui. Anot Augustinienės, jos vyras jau pavargo laukti bylos rezultatų.

Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė ne itin palankios nuomonės apie kažkada dideliu laimėjimu vadintą raštiško sutikimo dėl paslaugų teikimo rinkimą iš pacientų. „Medikai piktinasi dėl papildomo popierizmo, tačiau šie parašai jiems patiems pirmiausia padeda apsidrausti. Neseniai vienoje ligoninėje manęs paprašė pasirašyti 5-6 kartus, tačiau negalėjau sutikti su gydymu, kuris dar nebuvo paskirtas. Kokia nors savo teisių neišmananti močiutė pasirašo viską, ko paprašo”, – komentavo Augustinienė.

Nori mažinti parašų skaičių

„Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas yra modernus, bet ne visai tinka mūsų visuomenei. Dėl jo nuostatų jaučiasi nuskriausti ir pacientai, ir medikai”, – sakė Seime sudarytos darbo grupės, šiuo metu rengiančios siūlymus keisti šį įstatymą, vadovas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Šį darbą grupė baigs maždaug po mėnesio.

„Pirmiausia siūlysime sumažinti pacientų raštiškų sutikimų gydytis kiekį. Žmonės, savo noru pasirinkę gydymo įstaigą ar gydytoją, kažkodėl turi rašyti tuos sutikimus. Norėtume, kad būtų taikomas vienas bendras sutikimas gydytis visam laikotarpiui, kol pacientas naudosis pasirinktos gydymo įstaigos paslaugomis”, – komentavo Matulas.

Ar atsiras naujas kontrolierius

Taip pat bus siūloma įkurti nepriklausomą Pacientų teisių kontrolieriaus įstaigą, panašią į jau veikiančias Lygių galimybių ar Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigas. Naujasis kontrolierius pakeistų realios galios neturinčią Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). „Komisiją pasiekia daug skundų, tačiau ši institucija faktiškai yra neveiksni: dėl žalos dydžio nustatymo į ją kreipęsi žmonės vėliau vis tiek turi kreiptis į teismą”, – sakė Matulas. Jei būtų įsteigta Pacientų teisių kontrolieriaus įstaiga, ji nagrinėtų skundus, nesusijusius su materialinės ar moralinės žalos atlyginimu, užsiimtų pacientų teisių pažeidimų prevencija, nes dabar to daryti esą nėra kam. Pasak Matulo, naujojo darinio funkcijos nedubliuotų jau esančiųjų. Mat VMAI funkcija – vertinti sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybę. Be to, ši institucija skundams tirti neturi pakankamai žmonių.

Augustinienės nuomone, nepriklausoma institucija būtų labai reikalinga, nes dabartinės, SAM pavaldžios įstaigos, vargu ar gali geriausiai atstovauti pacientams. Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija prie Teisingumo ministerijos gina įvairių paslaugų vartotojų interesus, išskyrus sveikatos priežiūros paslaugų vartotojų. O vaikščioti po teismus išgali retas.

Išmokos didėja

Vis dėlto ieškinių Lietuvos teismuose skaičius bei prašomos atlyginti žalos dydis nuolat didėja. Tokios tendencijos stebimos ir daugelyje užsienio šalių. Per pastaruosius dvejus metus išmokų dydis Danijoje išaugo 85 proc., Vengrijoje – 25 proc., Prancūzijoje – 39 procentais. „Lietuvoje tampa madinga prašyti vieno ar dviejų milijonų litų dydžio kompensacijos už patirtą žalą”, – pastebi VMAI direktorė Ramunė Navickienė.

Lietuviškoms kompensacijoms dar toli iki amerikietiškųjų: didžiausia JAV išmokėta kompensacija buvo 7 mln. dolerių.

Neapsidraudė net didžiausios klinikos

Lietuvos civilinis kodeksas neriboja mokėtinos neturtinės žalos dydžio, tačiau tik teismas sprendžia, ar ieškovo reikalavimai pagrįsti. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas įpareigoja sveikatos priežiūros įstaigas draustis privalomuoju civiliniu draudimu, kurio išmokos, esant reikalui, padėtų atsiskaityti už pacientui priteistą žalą.

SAM ministro įpareigotos, duomenis apie savo privalomąjį draudimą įstaigos turėjo pateikti VMAI iki šių metų sausio 1 dienos. Tačiau iki balandžio 1 d. informaciją apie tai buvo pateikusios vos 286 įstaigos iš 2486. Paaiškėjo, kad tik 178 iš jų buvo apsidraudusios privalomuoju draudimu. „Tokią situaciją vertinu labai prastai: privalome gerbti ir vykdyti įstatymus. Informacijos iš likusių įstaigų laukiame iki šios savaitės pabaigos. Jos negavus gali tekti griebtis sankcijų”, – sakė Navickienė.

„Mus labai nustebino, kad šio įstatymiškai privalomo draudimo neturėjo net didžiausios šalies gydymo įstaigos – Santariškių ir Kauno medicinos universiteto klinikos. Tiesa, esame gavę klinikų vadovų raštus su patikinimais, kad šį pavasarį minėtos įstaigos apsidraus privalomuoju draudimu”, – sakė Navickienė.

„Tai skandalas. Jei įstaigos nori turėti veiklos licenciją, turi apsidrausti. Tai reiškia, kad gydydamiesi šiose įstaigose mūsų pacientai nesaugūs”, – komentavo Matulas.

Santariškių klinikų atstovė Gitana Letukienė patikino, kad įstaiga jau paskelbė konkursą pirkti privalomojo draudimo paslaugas, dabar esą laukianti draudikų pasiūlymų.

KMUK ekonomikos direktorė Virginija Kerienė LŽ taip pat patvirtino, kad balandžio pabaigoje pasibaigus savanoriškojo draudimo terminui įstaiga apsidraus ir privalomuoju.

Užsiprašė keleriopai

Daugelis Lietuvos įstaigų mieliau renkasi savanoriškąjį draudimą. Jų teigimu, pastarasis labiau apsimoka. Pasak Kerienės, savanoriško draudimo įmokos mažesnės nei privalomojo, o galimybė gauti solidžią išmoką – didesnė. Pavyzdžiui, iš savanoriškojo draudimo prireikus įmanoma gauti net pusės milijono litų kompensaciją. O realiai įmanoma privalomojo draudimo išmoka įstaigai – vos 50 tūkstančių litų, nors šiemet KMUK gautuose privalomojo draudimo atstovų siūlymuose figūravo milžiniška, net apie 600 tūkst. litų metinė įmoka.

Privalomuoju draudimu Lietuvoje šiuo metu draudžia tik dvi bendrovės: „RESO Europa” ir „BTA draudimas”. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų teigimu, kai nėra konkurencijos, šie draudikai diktuoja savo sąlygas, keleriopai didina įmokas.

Vilniaus rajono centrinė poliklinika ne vienus metus mokėjo nemenkas privalomojo draudimo įmokas, o išmokų neprašė. Todėl poliklinikos vadovybė labai nustebo, kai konkurse dalyvavę draudikai šiemet prašė įmokų, maždaug du kartus viršijusių pernykštes.

„Šios sumos jau peržengia proto ribas. Todėl kreipėmės į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad konkursą anuliuotų. Sveikatos politikų taip pat prašėme atkreipti dėmesį į problemą, nes šis draudimas mums tampa nepakeliamas. Verčiau kaupti tam tikrą sumą įstaigos sąskaitoje, kad prireikus galėtume išmokėti pacientui”, – sakė Žvirblienė.

Įmokų svarstyklės

Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Seimo darbo grupės siūlymai bus susiję su privalomojo draudimo rinkos liberalizavimu, tikintis pritraukti daugiau dalyvių. Sveikatos politikai derasi su draudikais ir dėl išmokų dydžių.

Kaip minėta, minimali privalomojo draudimo išmokos suma už vieną draudiminį įvykį siekia vos 50 tūkst. litų. Motyvuodami didelėmis išlaidomis, išmokas rizikingiausioms sritims – akušerijos, ginekologijos, kardiologijos, traumatologijos ir kt. – draudikai nori dar sumažinti. O sveikatos srities specialistai siūlo jas didinti.

„Atvejų, kai pacientams priteisiamos didelės sumos, mano žiniomis, nėra labai daug. Vis dėlto prašomų kompensacijų sumos didėja. Jei priteistos žalos dydis nedaug didesnis už privalomojo draudimo kompensaciją, skirtumą galėtų padengti savanoriškasis draudimas. Bet jei įstaiga privalo sumokėti pacientui šimtatūkstantinę sumą, tai tampa pernelyg sunkia našta. Ieškome būdų, kad išmokėjus tokias kompensacijas nenukentėtų kiti šios įstaigos pacientai. Todėl siūlysime didinti minimalią draudimo išmoką nuo dabartinių 50 tūkstančių galbūt net iki 500 tūkstančių litų”, – sakė Matulas.

Seimo darbo grupė kreipėsi ir į Vyriausybę, prašydama leisti gydymo įstaigoms pasinaudoti Bankroto fondo lėšomis. „Jei kiltų grėsmė, kad žalos atlyginimas prives jas prie bankroto, fondas padėtų kompensuoti išlaidas”, – LŽ sakė Matulas.

Gerai žinomu Marijampolės ligoninės atveju, kai čia apdegintų dvynukų tėvams buvo priteista pusės milijono litų kompensacija, visą sumą teko sumokėti iš ligoninės biudžeto. Dabartinė ligoninės direktorė Audronė Kuodienė, pakeitusi SAM ministru tapusį buvusį direktorių Rimvydą Turčinską, pripažino, kad įstaigai teko labai taupyti. „Skolų jau neturime, nors, žinoma, jaustumėmės kur kas geriau, jei tokios kompensacijos sumos nebūtų reikėję mokėti”, – pripažino Kuodienė.