„Atvira erdvė” – tai ketvirtus metus gyvuojanti Menų spaustuvės programa, siekianti ugdyti naują profesionalių scenos menininkų kartą, kviesdama juos kurti, eksperimentuoti ir scenos kalba prabilti apie visuomenei aktualias problemas. Šiemet iš viso buvo pateikta 18 dramos, šokio ir tarpdisciplininių projektų paraiškų, iš kurių atrinktos keturios. Šių keturių projektų kūrybinės komandos kibs į darbus jau visai netrukus, o rudenį pristatys savo kūrinius atnaujintose Menų spaustuvės patalpose.
Visi keturi šiemet atrinkti projektai vienaip ar kitaip žada nagrinėti skaudžias mūsų visuomenei problemas. Šokėjas ir choreografas Petras Lisauskas savo spektakliu prabils apie pašėlusį mūsų gyvenimo tempą, kurio pasekmė dažnai būna bemiegės naktys, streso nualinto žmogaus bandymas rasti ramybę bei saugumą. Kurdamas savo spektaklį menininkas ketina remtis realiais sapnais, dienos, savaitės ar viso gyvenimo pajautimais, ritualais prieš miegą. „Lopšinė nemigai” – tai šokio spektaklis, susidedantis iš skirtingų etiudų, kuriuos vienija miego ir nemigos, triukšmo ir ramybės, streso ir harmonijos temos.
Kitus du projektus realizuos LMTA trečio kurso studentų bendraminčių grupė. Studentai teigia kuriantys eksperimentinę teatro laboratoriją-grupę, kurią sudaro būsimi ir esami teatro ir kino režisieriai, aktoriai, kompozitoriai, choreografai, scenografai. Susirūpinę šiuolaikinio herojaus paieška, šie jaunieji kūrėjai ketina statyti du spektaklius, kuriuos jungtų bendra tema: tradiciškai suvokiamas herojus yra nebereikalingas visuomenei, net juokingas.
Šiuo metu Dartingtono menų kolegijoje (Jungtinė karalystė) teatro režisūrą studijuojanti Olga Generalova imsis statyti spektaklį pagal Richardo Brautigano romaną „Arbūzų cukruje”, kuriame pasakojama apie utopinę bendruomenę už visuomenės ribų. Kitas – Artūro Areimos režisuojamas spektaklis „Hamletas. Žiauru. Demaskuoti herojų” (pagal Michalo Walczako pjesę „Kelionė į kambario vidų”), kuriame atskleidžiama žmogaus, išėjusio už visuomenės ribų į savo kambarį drama. Atsiribojęs jis kuria ne tik patį save, bet ir visą visuomenę.
Ketvirtasis projektas – tai kaunietės dailininkės grafikės Auksės Petrulienės sumanytas audiovizualinis spektaklis „Stumbras ant taburetės”. Kartu su bendraminčių grupe subūrusi „Psilikono teatrą” grafikė pristatė jau ne vieną performansą su savo pačios gaminamomis silikono lėlėmis meno nepaliestose vietose (Kauno daugiabučių kiemuose, sporto klubo baseine). Kaip teigia pati dailininkė ir režisierė, tai jie daro siekdami sutikti kuo daugiau neįprastų žiūrovų, pažinti jų poreikius ir suprasti, ko plačioji visuomenė tikisi iš šiuolaikinio meno. Projekto kūrybinė grupė teigia, kad šiuolaikinis menas gali būti vartojamas kaip daugelio visuomenę žudančių psichologinių problemų priešnuodis. O „Stumbras ant taburetės” bus skirtas mūsų visuomenės nusivylimo ir kolektyvinės depresijos, kuri dažnai veda į savižudybę, gydymui.
Per pastaruosius dvejus metus „Atviros erdvės” programai buvo sukurta 14 teatro ir šokio spektaklių bei tarpdisciplininių projektų. Praeitais metais šiai programai sukurtas Loretos Juodkaitės ir Valentino Masalskio bendras darbas „Salamandros sapnas. Paveikslas” šiemet buvo apdovanotas dviem „Auksiniais kryžiais” – už geriausią sezono debiutą (Loreta Juodkaitė) ir muziką (kompozitorius Marius Baranauskas). Šis ir dar vienas „Atvirai erdvei” sukurtas šokio spektaklis „Sankryža” (chor. Petras Lisauskas, Tautvilas Gurevičius) šiemet pakviesti dalyvauti Maskvos neverbalinio teatro festivalyje „Personal Profile”. O geriausias „Atviros erdvės” 2005 m. dramos spektaklis, „Bestuburiada” (rež. Dalia Jokubauskaitė) atstovaus Lietuvai tarptautiniame Torūnės (Lenkija) teatro festivalyje „Kontakt”.