Europos Komisija, nepatenkinta dabartine griežta užsienio jūrininkų priėmimo į Lietuvos laivyną tvarka, pareikalavo, kad Lietuva nuleistų kartelę.
Prekybinės laivybos įstatymas (11 str., 2 d.) numato, kad Lietuvos laivo įgulą turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai Europos Sąjungos valstybių piliečių ar nuolatinių Lietuvos gyventojų. Kapitono ir kapitono vyriausiojo padėjėjo pareigas gali eiti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Tokie apribojimai, kurių ypač reikalavo Lietuvos jūrininkų sąjunga, buvo įvesti siekiant apsaugoti gana siaurą jūrinio darbo vidaus rinką. Lietuvos laivynas gali suteikti tik maždaug 2 tūkstančius darbo vietų.
Tuo tarpu Lietuvos jūrininkų registre yra beveik 19 tūkstančių jūrininkų.
Neatsitiktinai dar griežtesni apribojimai taikomi kapitono ir kapitono vyriausiojo padėjėjo pareigoms.
Daugelyje Europos valstybių galiojantį reikalavimą kapitoną skirti iš vėliavos šalies piliečių lėmė ne tik noras padidinti nacionalinių jūros kadrų prestižą. Laivo kapitonas yra vėliavos valstybės patikėtinis ir turi vykdyti svarbias administracines valstybines funkcijas.
Pilietybės apribojimai kapitono vyriausiojo padėjėjo pareigoms įvesti siekiant užtikrinti palankias sąlygas laivų vadovams daryti karjerą. Jeigu į vyriausiuosius padėjėjus priimtų ir užsienio jūrininkus, Lietuvos nacionalinis laivynas ilgainiui galėtų netekti savų kapitonų.
Šie įstatymo apribojimai Europos Komisijai pasirodė nekorektiški. Ji pareikalavo šiuo klausimu laikytis Europos Sąjungos politikos. Priešingu atveju Lietuvai gresia griežtos sankcijos.
Prieš savaitę Susisiekimo ministerija Seimui pateikė Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimus.
Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas toks: „Laivo įgulą (įskaitant laivo kapitoną ir laivo kapitono vyriausiąjį padėjėją) turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečių ar nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų. Laivo kapitono ir laivo kapitono vyriausiojo padėjėjo pareigas gali eiti tik Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai”.
Balandžio 19 dieną įstatymo projektą turėtų svarstyti parlamento Ekonomikos komitetas. Seimo nariai, susipažinę su komiteto išvadomis, dėl pakeitimų balsuos dar šioje sesijoje.
Nepaisant griežtos Europos Komisijos pozicijos, Lietuvoje ne visi skuba atiduoti pagarbą.
„Europos Sąjungos valstybėse skirtingai klostosi reikalai su jūrų kadrais. Todėl negalima visų matuoti vienu matu. Daugelyje ES laivynų itin stinga jūrininkų, tuo tarpu pas mus – jų perteklius.
Dar galiu sutikti su pirmuoju pakeitimu, užsienio jūrininkų ratą Lietuvos laivyne praplečiančiu iki Europos ekonominės erdvės. Tačiau daugelis ES valstybių, net ir stokodamos jūrininkų, siekia svarbiausias pareigas laivyne apsaugoti nuo užsieniečių. Manau, kad šito turi siekti ir Lietuva. Valstybė privalo rūpintis savais laivyno vadovais”, – sakė Seimo narys ir jūrų kapitonas Vaclavas Stankevičius.
Parlamentaras V.Stankevičius pateikė savų siūlymų, kaip pakeisti Lietuvos laivų įgulų formavimo principus. Kaip ir ministerijos pateiktame projekte, du trečdalius įgulos turi sudaryti Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečių ar nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų. Tačiau kapitono ir kapitono vyriausiojo padėjėjo pareigas gali eiti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Šiam siūlymui pritaria Lietuvos jūrininkų sąjunga, kuri rengiasi Seimui pateikti savo nuomonę. Po diskusijų šiandien savo poziciją dėl įstatymo projekto planuoja suformuluoti ir Jūrų kapitonų klubas.
„Laivų su Lietuvos vėliava nedaug. Jų nepakanka, kad jūrų karininkai galėtų sėkmingai daryti karjerą. Jeigu dar būtų panaikintas pilietybės apribojimas, į Lietuvos laivus ateitų Rumunijos, Bulgarijos, Lenkijos ir kitų Sandraugos šalių laivavedžiai bei mechanikai. Tada mūsų jūros specialistų karjeros reikalai sulėtėtų. To negalime leisti”, – nerimavo V.Stankevičius.
Jeigu jau prireikė peržiūrėti laivų įgulų formavimo principus, būtų neblogai kartu numatyti ir jų laikymosi kontrolės mechanizmą. Iš esmės jo nėra. Uosto priežiūros skyriaus inspektoriai tikrina, kaip įstatymo laikomasi į Klaipėdos uostą atplaukiančiuose laivuose, tačiau nėra kam kontroliuoti, kaip jo laikomasi toli nuo tėvynės dirbančiuose laivuose.