Per audrą šių metų sausį prie šiaurinio molo išmestų senovinio laivo liekanų Lietuvos jūrų muziejus per pusantro mėnesio negalėjo parsigabenti į savo teritoriją.
Anot muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjo Romualdo Adomavičiaus, medinio laivo nuolaužos tokios didelės, kad su jokia technika prie šiaurinio molo ištraukti jų į krantą neprivažiuosi. Audros „padovanotą” skenduolį – senovinį sudužusį laivą, tiksliau – jo bortų griaučius, pasitarę su specialistais ir paminklosaugininkais, muziejaus darbuotojai nutarė iki Jūrų muziejaus kranto plukdyti.
Vasario mėnesį apie šio neįprasto krovinio gabenimą buvo suderėta su „Narų serviso” bendrove. Tačiau suderėti dar nereiškia radinį turėti savame kieme.
Panašiai įvykiai klostosi ir su laivo liekanomis.
Kol muziejininkai apžiūrėję radinį ieškojo, kas liekanas galėtų atgabenti, į jas teises ėmė reikšti viena priekrantės žvejų bendrovė. Kad būtų solidžiau, prie kranto įtaisę lyną audros siųstą radinį žvejai net prirakino.
Atšilus orams po senovinio laivo griaučius ėmė šmirinėti ir šiaip mėgėjai pasivaikščioti prie šiaurinio molo. Laimei, vandens stichijos atplukdyti senovinio laivo griaučiai tokie įmirkę ir gremėzdiški, kad ne vieno ar kelių nuotykių ieškotojų jėgoms juos nutempti.
Šį darbą apsiėmusi atlikti bendrovė „Narų servisas” vis turi svarbesnių darbų ir muziejininkų sandorį pasilieka kitai dienai.
„Narų serviso” bendrovės direktorius Vladimiras Riabovas aiškino, kad turi pasirašęs ilgalaikę sutartį su „Geoprojekto” bendrove, kuri tiria uosto akvatoriją. Jai, kad gręžinius galėtų operatyviai atlikti įvairiose uosto vietose, nuolatos reikia „Narų serviso” vilkiko. Talkinant geologams, anot V.Riabovo, nebelieka laiko atlikti Lietuvos jūrų muziejaus užsakymo.
Senovinio laivo liekanoms perkelti į Smiltynę reikia specialaus pontoninio plausto su kranu. Tokiam žygiui už uosto vartų reikia ne tik palankių oro sąlygų, bet ir poros dienų, kad į pakrantę išmesti laivo griaučiai saugiai būtų nuplukdyti į Smiltynę.
Jūriniu paveldu besirūpinantis Kultūros vertybių apsaugos agentūros Klaipėdos skyriaus atstovas Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad panašūs radiniai prie Danijos krantų muziejininkams svarbūs ne tik istorine prasme, bet ir pažintine. Jie tarnauja jaunosios kartos ugdymui vaikus supažindinant su laivyba.
Ant kranto iškeltas senovinio laivo gabalas Lietuvos jūrų muziejuje įkurdintas laivų ekspozicijos aikštelėje irgi galėtų būti puiki pažintinė priemonė ne tik uostamiesčio moksleiviams, bet ir Lietuvos jūrų muziejuje gausiai besilankančioms vaikų ekskursijoms iš kitur. Ką ir kaip su jūrų valdovo norima atsikratyti laivo nuolauža tvarkytis muziejaus darbuotojams ne naujiena. Svarbu, kad ji kuo greičiau pasiektų Smiltynę.