Apie ką svajoja statistinis jaunas žmogus Lietuvoje? Kokią praktinę filosofiją jis renkasi, pradėdamas sąmoningai kurti savo gyvenimą? Ar jis konfliktuoja su aplinka? Ar jis didžiuojasi savo visuomene? O gal jis turi motyvų gėdytis, kad joje gyvena? Apskritai ką reiškia gyventi čia ir dabar – XXI amžiaus pradžios Lietuvoje?
Tokius klausimus kels naujas „Cezario grupės” spektaklis „Lietuvos diena”, kurio premjera įvyks kovo 31 dieną ir balandžio 1 dieną Kauno valstybiniame dramos teatre. Spektaklio prodiuseris – „Audronio Liugos produkcija”. Vaidina Brigita Arsobaitė, Vilma Raubaitė, Paulius Čižinauskas, Julius Žalakevičius.
Šįkart „Cezario grupė” tekstą naujam spektakliui ryžosi kurti pati. Tokį sprendimą „Lietuvos dienos” režisierius ir grupės vadovas Cezaris Graužinis grindžia tuo, kad spalvingame šiandienos lietuvių teatro pasaulyje nėra nė vieno spektaklio, kuris atskleistų jo kūrėjų santykį su Lietuvos dabartimi: su tuo, ką girdime šnekant gatvėse, ką matome televizijoje, apie ką skaitome laikraščiuose, internete. „Lietuvos diena” – tai virtuali kelionė po lietuviškosios savimonės užkaborius. Tai reakcija į ažiotažą keliančią diskusiją apie Lietuvos įvaizdį, į dirbtinai aktualizuojamas, politizuojamas „tautinio identiteto paieškas”. Tai chameleoniškas spektaklis apie chameleonišką mūsų laikų ideologiją. Tai sveika laisvės dozė nuo politinės demagogijos pavargusiai publikai.
„Nusprendę, kad kursime spektaklį apie Lietuvą, dar nežinojome, kaip tai darysime. Spektaklio kūrybos procesas panėšėjo į ilgą klaidžiojimą, ieškant teisingos intonacijos ir tam tikros formos. Aiškesni kontūrai pradėjo ryškėti tik paskutinėmis repeticijų dienomis”, – pasakojo Graužinis. Aktoriai drauge su režisieriumi tiesiog kalbėjosi, dalijosi įspūdžiais apie tai, ką mato ir jaučia vykstant aplink.
„Cezario grupė” įsitikinusi, kad jos spektakliai yra tam, kad provokuotų žmones ne tik įsivaizduoti, bet ir mąstyti, netgi daryti tam tikrus sprendimus. Tai nėra mums visiems žinomų tiesų teigimas, greičiau kvietimas mąstyti.