Gyventojų priekaištai, esą ir senojo, ir naujojo tipo „Sodros” pažymėjimai jiems nereikalingi, nes juos puikiausiai atstoja pasas, pagrįsti.
2004-ųjų gruodį buvo atsisakyta senųjų socialinio draudimo knygelių ir pereita prie naujojo tipo pažymėjimų.
Panašiu metu ir visa informacija apie valstybės apdraustus gyventojus tapo pasiekiama vieningoje sistemoje, prie kurios gali prisijungti ir gydymo, ir lizingo, ir skolų išieškojimo įstaigos.
Daugelis nesupranta, kodėl apskritai reikia „Sodros” pažymėjimų, jeigu jie nebeturi jokios paskirties, tačiau „Sodra” vis dar ragina senųjų pažymėjimų neišmesti arba išsiimti naujuosius.
Užtenka paso
Anksčiau perkant prekę išsimokėtinai ar imant paskolą lizingo bendrovės ir bankai prašė pirkėjų pateikti „Sodros” pažymėjimą, kuriame būdavo įrašytas darbovietės pavadinimas, darbo stažas, praėjusių metų pajamų dydis.
Jau treti metai, kai pirkėjai gali nebesivarginti ir, norėdami sudaryti lizingo ar paskolos sutartį, „Sodros” pažymėjimą palikti namie.
UAB „Ūkio banko lizingas” generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Janonis „Klaipėdai” aiškino, kad su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba sudaryta sutartis, leidžianti bankams ir lizingo bendrovėms prisijungti prie bendros sistemos ir patikrinti, ar klientas mokus, ar jo vardas nefigūruoja skolininkų sąrašuose.
„Užtenka pateikti bet kokį tapatybę patvirtinantį dokumentą – nebūtinai „Sodros” pažymėjimą, o pasą ar asmens tapatybės kortelę. Naujovė leidžia ir mums, ir pirkėjams lengviau atsidusti”, – sakė S.Janonis.
Skambina kolegoms
Po vieningos sistemos įvedimo buvo pasigirdę darbdavių būgštavimų, kad jie nebegali patikrinti, kur dirbo jų naujasis darbuotojas ir už ką jis buvo atleistas iš buvusios darbovietės – ši informacija būdavo įrašoma senojo pavyzdžio „Sodros” knygelėse.
Dabar ši informacija, dėl kurios ir buvo keisti esą žmogaus privatumą žeidę pažymėjimai, slepiama. Tačiau kai kurie darbdaviai ją įsigudrino gauti kitais kanalais.
Uosto krovos bendrovės „Klasco” atstovė ryšiams su visuomene Vida Bortelienė aiškino, kad „Sodros” pažymėjimų atrenkant darbuotojus neprireikia.
„Darbininkai migruoja iš vienos kompanijos į kitą, todėl vienos firmos personalo specialistai gali paskambinti kolegoms ir pasidomėti, kokia žmogaus darbo biografija. Administracijos darbuotojams žodinės rekomendacijos neužtenka, todėl visi jie atsineša laiškus iš buvusių darbdavių”, – sakė bendrovės, kurioje šiuo metu dirba apie 800 žmonių, atstovė.
Neturi kompiuterių
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Burbaitė teigė, kad informacija apie tai, ar žmogus apdraustas, teikiama Valstybinei ligonių kasai, kuri ją perduoda gydymo įstaigoms.
Savo ruožtu Ligonių kasos atstovė Alina Račiūnienė tikino, kad priėjimą prie šios informacijos apie ligonį turi visos Lietuvos ligoninės ir net mažos ambulatorijos.
„Nebent kokie kaimų medicinos punktai neturi tokios galimybės, nes nėra kompiuterių. Pagal asmens kodą galima sužinoti, ar ligoniui priklauso nemokamas gydymas, ar tik būtinoji medicinos pagalba. Tam tikrai užtenka paso ar kito dokumento, kuriame nurodytas asmens kodas. Nešiotis „Sodros” pažymėjimo, kaip anksčiau, nebereikia”, – sakė ji.
Pažymėjimo ar bent jo numerio gali prireikti tik mažai daliai klaipėdiečių, besigydančių smulkiose ambulatorijose, nes kai kuriose jų iki šiol nėra kompiuterių.
Nori įrodymų
Tačiau Klaipėdos „Sodros” direktorius Vidmantas Rudzevičius aiškino, kad pažymėjimas vis dėlto reikalingas visiems.
„Vieninteliam tikslui – ligoniui atėjus į sveikatos priežiūros įstaigą jis padeda įrodyti, kad žmogus socialiai draustas. Jokių kitų funkcijų pažymėjimas neatlieka”, – sakė jis.
Tačiau direktorius nesugebėjo paaiškinti, kodėl, turint vieningą veikiančią informacinę sistemą, reikia užsisakyti ir nešiotis „Sodros” pažymėjimą.
„Ar jis labai sunkus? Mažas, laminuotas, daug vietos neužima. Be to, nors sistema ir yra, visada reikia įsitikinti, ar žmogus tikrai apdraustas”, – įtarumo neslėpė V.Rudzevičius.