Lietuvos nacionalinė rinktinė šeštadienį pradeda antrą 2008 metų Europos čempionato atrankos varžybų dalį. Pirmuoju varžovu, kaip ir kvalifikacinio turnyro starte rugsėjį rungtynėse su italais, bus praėjusią vasarą vykusių Pasaulio pirmenybių finalininkas – šį kartą lietuviams teks išbandyti jėgas su planetos vicečempione Prancūzija.
Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadionas
Teisėjas – Howard Webb (Anglija)
Lietuva – Prancūzija
(Rungtynių pradžia 19:00)
Praėjusių metų rugsėjo ir spalio mėnesiais Lietuva sužaidė tris atrankos susitikimus: Neapolyje pasiektos istorinės lygiosios su Pasaulio čempione Italija, vėliau po atkaklios kovos Kaune nusileista Škotijai ir svečiuose tik rungtynių pabaigoje palaužtas Farerų salų rinktinės pasipriešinimas. Toks startas buvo vertinamas nevienareikšmiškai – nors iškovoti keturi taškai ir demonstruotas geras žaidimas, rinktinės pastangas aptemdė nesėkmingas mačas prieš škotus. Panašiai sekėsi ir Prancūzijos rinktinei, kuri atsirevanšavo Italijai už nesėkmę Pasaulio čempionato finale Vokietijoje, sutriuškino Farerų salas ir Gruziją, tačiau netikėtai nusileido Škotijai.
Lietuvai tai bus pirmoji istorijoje dvikova su prancūzais įskaitant tiek oficialius mačus, tiek draugiškas rungtynes. Tiesa, pasaulio vicečempionai žaisti Europos čempionato kvalifikacinių varžybų mūsų šalyje viešėjo jau ne pirmą ir ne antrą kartą – 1995 metų balandžio mėnesį lietuviai Vilniuje sausakimšame „Žalgirio” stadione stebint 15 tūkstančių žiūrovų 0-1 po ankstyvo Gianfranco Zola įvarčio pralaimėjo Italijai, o 2002 metais naujai „iškepti” pasaulio vicečempionai vokiečiai atvyko į Kauną ir įveikė Lietuvą po Michaelio Ballacko tikslaus tolimo smūgio ir Mariaus Stankevičiaus įvarčio į savo vartus.
Tiesa, tada abu kartus lietuvius treniravo vienas iš dviejų garsiausių šalies trenerių Benjaminas Zelkevičius, kuris vėliau savo postą prieš atsakomąjį mačą Vokietijoje vėliau užleido iki šiol rinktinei vadovaujančiam Algimantui Liubinskui. Minėtoje dvikovoje su vokiečiais S.Dariaus ir S.Girėno stadione „didįjį futbolo savaitgalį” dalyvavo penki dabartinės rinktinės sudėties žaidėjai – M.Stankevičius, Deividas Šemberas, Edgaras Jankauskas, Igoris Morinas, Robertas Poškus, dar keletas liko tarp atsarginių.
Panašaus dėmesio artėjant rungtynėms su pasaulio futbolo grandu, jeigu neskaitysime tuomet per daug nežibėjusių Ispanijos žvaigždžių vizito Vilniuje 2004-ųjų spalį, Lietuvos rinktinei teko laukti penkerius metus. Tikimasi, kad bus parduota visi 10 tūkstančių bilietų ir, kaip ir mače su vokiečiais, Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadionas bus sausakimšas. Taigi norėtų tikėtis, kad Lietuvos rinktinė, skirtingai nei rungtynėse prieš Škotiją, kai svečiai užgožė šeimininkus netgi atlikdami nacionalinį himną, jausis kaip namuose. Visa kita priklausys jau nuo pačių komandų, o jos ruošdamosis šiam mačui susidūrė su panašiomis problemomis.
Vasarį vykusiose draugiškose rungtynėse Lietuvos rinktinė eksperimentinės, tačiau gana pajėgios sudėties Paryžiuje susitiko su Malio nacionaline ekipa ir po pralaimėjimo rezultatu 1-3 susilaukė nemažai kritikos. Rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, kuris dėl kojos operacijos buvo priverstas mačą stebėti Lietuvoje, tada nesėkmės per daug nesureikšmino teigdamas, jog daugelis rinktinės žaidėjų tada dėl objektyvių priežaščių buvo prastos formos, ir taip pat davė suprasti, kad pasirinkta taktika ir išsidėstymas buvo labiau bandomasis su tikslu neatskleisti visų „kozirių” būsimiems varžovams prancūzams ir ukrainiečiams.
Antra problema – futbolininkų traumos. Lietuvos rinktinei tikrai nepadės tokie svarbūs žaidėjai kaip Nerijus Barasa ir Deividas Česnauskis, trauma savo neatvykimą į komandą motyvavo ir metus tarptautinio futbolo dėl nesutarimų su A.Liubinsku praleidęs Edgaras Česnauskis, iš rikiuotės prieš prasidedant treniruočių stovyklai iškrito ir Vitalijus Kavaliauskas, labai abejojama ir dėl to, ar žaisti galės „Hearts” ketvertas: Marius Žaliūkas, Saulius Mikoliūnas, Edgaras Jankauskas bei Andrius Velička. Be to, futbolo sezonams Rytų Europoje tik prasidedant išliko ir sportinės formos problemos, tad Lietuvos rinktinės sudėtyje iškilo neaiškumų praktiškai visose grandyse, o ypatingai – anksčiau ganėtinai stabiliai atrodžiusioje gynyboje bei puolime.
Tuo tarpu Prancūzijos rinktinė savo aikštėje nusileido Argentinai ir pralaimėjusi du iš paskutinių keturių mačų pirmą kartą nuo tragiško 2002 metų Pasaulio čempionato taip pat privertė „Les Bleus” strategą Raymondą Domenechą atremti kritikos bangą. Tai ir dėl traumų gerokai praretėjusios gretos, nulėmė, jog prancūzai į Lietuvą atvyko gerokai atjaunėjusios sudėties. Iš pirmo žvilgsnio prancūzų nuostoliai įspūdingi – komandai negalės padėti tokie jos simboliai kaip Thierry Henry, Patrickas Vieira, Pasaulio čempionate žibėjęs Franckas Ribery, taip pat puolėjai Louis Saha, Davidas Trezeguet, gynėjas Mikaelis Silvestre’as.
Į jų vietą R.Domenechas pakvietė jaunų talentų, tokių kaip Anglijoje žaidžiantys Abou Diaby, Lassana Diarra, „naujasis Zidane’as” Samiras Nasri, „Lyon” talentas Karimas Benzema, taip pat rinktinėje patirties beveik arba visai neturinčias Prancūzijos čempionato žvaigždes Francois Clercą, Jeremy Toulalaną, Rio Mavubą, Fredericą Piquionne, užsienyje sėkmingai rungtyniaujančius Phillipe Mexesą ir Julieną Escude.
Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas praėjusią savaitę vykusioje spaudos konferencijoje teigė manąs, jog prancūzams lyderių netektis didesnės įtakos nepadarys ir tuo pačiu sakė, kad galimybių tokiame mače bet kokiu atveju turi ir Lietuva: „Varžovų sąrašą patys matėte – nėra nei vieno žaidėjo iš trečiarūšio Europos klubo. Anksčiau prancūzų atakos smaigalyje buvo akcentuojamas Thierry Henry, kraštus keitė Frankas Ribery, bet juos pakeis kiti, ir jie turės progą atsiskleisti. Aišku, žaisime su prancūzais tik kartą, o ne visą čempionatą, kuriame, ko gero, nesugebėtume prilygti. Tai yra vienkartinės varžybos – tarsi taurės mačas. Mūsų atveju ne visuomet pergalę lemia meistriškumas.”
Treneris taip pat tikino likęs ištikimas savo įsitikinimams ir tvirtino, kad Lietuvos rinktinė nesiruošia išeiti į aikštę tik nepralaimėti: „Taktika nebus pasyvi. Nenorime žaisti tik gynyboje, išleisdami 9 gynėjus ir vieną puolėją. Mėginsime žaisti aktyviai, kiek leis priešininkas, kontratakuoti ir nesitikėti atsimušti visas 90 minučių. Žaidimas bus iš dalies uždaras, nes bet kokiu atveju pirmiausia mums reikia apginti savo vartus, o paskui ir bandyti pasiekti įvartį patiems. Nemažai įtakos turės ir gamtinės sąlygos. Jei aikštė bus gera žaisime viena taktika, jei aikštės būklė bus prastesnė – žaisime kitokia. Manau, kad aikštės būklė bus panaši kaip susitikime su Škotija, bet manyčiau, kad tai mums tikrai nėra naudinga – mes taip pat norime žaisti kokybiškoje aikštėje.”
Tuo tarpu Prancūzijos rinktinės strategas mačo išvakarėse spaudos konferencijoje tikino, kad rungtynės jo komandai yra labai svarbios ir lygino susitikimą su finalu: „Šios rungtynės mums yra kaip finalas. Kadangi vienas rungtynes pralaimėjome, daugiau teisės klysti neturime, ypatingai todėl, kad žaidžiame turnyre, kur į finalinį etapą (Euro-2008 – aut.past.) patenka tik dvi stipriausios komandos. Vieną kartą suklydus, nebegali daryti to antrą kartą. Taigi situacija yra beveik kaip finalas, nors dar ne pabaiga.”
„Lietuvos rinktinę matėme žaidžiančią Italijoje, ir jie sužaidė lygiosiomis neatsitiktinai. Jie turi gerą komandą, žaidėjus geruose klubuose, ir mums reikia ruoštis rimtai kovai. Rungtynės pavojingos, sunkaus pobūdžio, laukia sunkus varžovas, ir be to tai mums yra sunkus metas. Reikia pasiekti rezultatą, kuris padėtų pagerinti mūsų poziciją turnyrinėje lentelėje. Šią savaitę žiūrėjome Lietuvos rinktinės rungtynių vaizdo įrašus ir stengėmės, kad žaidėjai pasiruoštų mačui kaip įmanoma geriau bei pamirštų savo žaidimą už klubus Europos taurėse”, – teigė R.Domenechas.
Prancūzų gynėjas Lilianas Thuramas kalbėjo, kad būtų didelė klaida neįvertinti Lietuvos rinktinės: „Toks požiūris būtų labai pavojingas. Mes galime pralaimėti šias rungtynes. Matėme ir rungtynes prieš Malį. Tos rungtynės nieko nereiškia, jums trūko nemažai žaidėjų. Tuo tarpu mūsų rungtynės prieš Škotiją buvo geros ir kūrėme daug progų, bet pralaimėjome. Taip, galbūt mes buvome per daug atsipalaidavę, gal mūsų požiūris buvo netinkamas. Bet rungtynėms su Lietuva rengiamės rimtai. Mums gali pasirodyti neįprastas mažas stadionas, bet mes atvykome čia kovoti ir esame pasirengę prie visko prisitaikyti.”
Prognozuoti, kokių sudėčių ekipos šeštadienio vakare išbėgs ant S.Dariaus ir S.Girėno vejos – itin nelengva. Lietuvos rinktinėje dėl vietos startinėje vienuolikėje gali būti užtikrinti nebent pagrindinis vartininkas Žydrūnas Karčemarskas, komandos kapitonas Tomas Danilevičius, o daugeliui kitų savo vertę rimtai teko įrodinėti komandos treniruotėse. Vis dėlto sunku tikėtis, kad gynybos grandyje į tokią kovą bus mesti tokie nedaug žaidybinės patirties rinktinėje turintys žaidėjai kaip Arūnas Klimavičius, Irmantas Zelmikas ar Vidas Alunderis, tad startinėje sudėtyje vėl turėtų būti Andrius Skerla, Tomas Žvirgždauskas ir Marius Stankevičius, o kairiojo gynėjo vietą veikiausiai užims Rolandas Džiaukštas arba Gediminas Paulauskas.
Bene didžiausia problema A.Liubinskui – krašto saugų trūkumas. Nesant brolių Česnauskių ir traumoms kamuojant S.Mikoliūną beveik nelieka realių alternatyvų, tad greičiausiai teks pakoreguoti taktinę schemą ir sutelkus daugiau saugų aikštės viduryje atakose bandyti pasinaudoti krašto gynėjų paslaugomis. Atraminio saugo funkcijas turėtų atlikti Deividas Šemberas, taip pat Darius Miceika arba Irmantas Zelmikas, o atakuojant svarbus vaidmuo gali tekti Mantui Savėnui ar Mindaugui Kalonui. Žaidžiant dviem puolėjams kiek labiau gali tekti ir atsitraukti ir Tomui Danilevičiui, bet didelis klaustukas lieka, kas rungtyniaus atakos smaigalyje. A.Veličkai ir E.Jankauskui gydantis traumas, galimybė gali būti suteikta neblogai pasiruošimo stovykloje pasirodžiusiam Robertui Poškui.
Prancūzų gretose vartus saugos Gregory Coupet, kapitono raištį iš komandai negalinčio padėti P.Vieira turėtų perimti L.Thuramas, kuris sudarys mačą prieš Argentiną praleidusį vidurio gynėjų duetą kartu su Williamu Gallas, gynybos kraštuose turėtų žaisti Ericas Abidalis ir Willy Sagnolis. Aikštės viduryje tikrai rungtyniaus Claude’as Makelele, partneriu jam pretenduoja būti ir labiau gynybines pareigas atliekantis J.Toulalanas, ir labiau atakuojantis S.Nasri, kraštuose turėtų būti Sylvaine’as Wiltordas ir Florentas Malouda, o puolime šalia Nicolaso Anelka gali rungtyniauti jaunasis K.Benzema arba Djibrilis Cisse.
Numanomos startinės sudėtys
Lietuva (4-4-2): Karčemarskas; Džiaukštas, Skerla, Žvirgždauskas, Stankevičius; Šemberas, Miceika, Savėnas, Kalonas; Danilevičius; Poškus
Prancūzija (4-4-2): Coupet; Abidal, Gallas, Thuram, Sagnol; Malouda, Makelele, Nasri, Wiltord; Benzema, Anelka