Mūsų tautinis kuklumas neretai priverčia nepatikliai vertinti lietuvių kompozitorių kūrybą, ir jos propagavimas virsta žygdarbiu, o ne natūralia būtinybe. Kitaip mano kvarteto „Art Vio” nariai, kovo 29-ą dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje 19 val. pristatysiantys net keturis iškilių Lietuvos muzikų opusus.
Kvartetas „Art Vio” susibūrė vos 2003 metais, tačiau jo kūrybinę biografiją jau puošia respublikinio konkurso laurai, reikšmingi koncertai Vokietijoje, Ispanijoje, Lenkijoje bei pirmoji kompaktinė plokštelė. Ingrida Rupaitė (I smuikas), Kristijonas Venslovas (II smuikas), Tomas Petrikis (altas) ir Povilas Jacunkas (violončelė), rinkdamiesi repertuarą, vadovaujasi labai paprastu principu: groti tai, kas patrauklu ir miela širdžiai, nepriklausomai nuo stiliaus, epochos ar populiarumo. Lietuviški opusai sudaro reikšmingą ir kone mėgstamiausią „Art Vio” repertuaro dalį, tad klausytojas gali pagrįstai tikėtis nuoširdžios, apgalvotos jų interpretacijos.
Lietuvių klasiko Eduardo Balsio (1919-1984) styginių kvartetas priskirtinas prie ankstyvųjų kompozitoriaus darbų, kuomet, dar nesuformavęs individualaus braižo, jis kūrė „tautinio romantizmo” dvasioje. Nepaisant to, kvartetas – brandus, išbaigtas, pasižymintis melodingumu, ekspresyvumu bei įtaiga.
Anatolijaus Šenderovo (g. 1945) pirmasis kvartetas, kupinas dramatiškos įtampos ir skausmo, yra paskirtas rusų kompozitoriaus D. Šostakovičiaus atminimui (sukurtas iš karto po jo mirties). Kūrinys pagrįstas dvylikatone serija, kurios pirmuosiuose garsuose užkoduoti Šostakovičiaus inicialai: d-es-c-h. Šis lyrinio herojaus ženkas, „keliaudamas per visas šešias dalis, <…> patenka į skirtingos įtampos zonas, kuriose svyruoja dinaminės amplitudės plotis (nuo ppp iki fff), vis balansuojama tarp laisvės ir kraštutinio griežtumo, tarp realybės ir siurrealybės.” (Eglė Grigaliūnaitė)
Juozo Širvinsko (g. 1943) Kvartetas Nr. 2 susietas su J. Gruodžio 100-mečiu, todėl jame subtiliai panaudotos jo mėgiamų liaudies dainų citatos (tiksliau, pasak muzikologės E. Grigaliūnaitės, tik intonacinės aliuzijos), įžvelgiamos sąsajos su paties J. Gruodžio kūryba. Moderniomis priemonėmis sukurtas kvartetas nestokoja melodingumo, ryškių nuotaikų, išraiškingumo, kontrastų.
Programą vainikuoja Stasio Vainiūno (1909-1982) Fortepijoninis kvintetas Nr. 5, kurį „Art Vio” atliks drauge su pianiste Indre Baikštyte. S. Vainiūnas buvo ne tik kvinteto žanro pradininkas Lietuvoje, bet ir nuostabiausių jo pavyzdžių autorius. Pats būdamas virtuoziškas pianistas, giliai suprantąs kamerinio muzikavimo specifiką, jis puikiai mokėjo atskleisti kiekvieno instrumento galimybes, supindamas jų balsus į vieningą muzikinę dramą.
Drąsu būtų teigti, jog „Art Vio” programa išsamiai reprezentuoja lietuvių kamerinę muziką. Joje sutelpa viso labo mažytė mūsų lobyno dalelė, kurią išgirdę, galbūt, suprasime, kad turime, kuo didžiuotis.