Šunys baigia apdergti miestą

Miestą okupavę šunų šeimininkai demonstruoja neįtikėtiną įžūlumą.

Savo keturkojams jie leidžia tuštintis ne tik šalia daugiabučių namų esančiuose žolynuose, bet ir miesto centre ant šaligatvių.

Tvarką turintys užtikrinti savivaldybės specialistai ir ekologinė policija ir toliau apeliuoja į žmonių sąmoningumą – esą šeimininkai privalo surinkti savo keturkojų išmatas. Tačiau tų išmatų nėra kur mesti, nes, nors ir buvo žadėta, vadinamųjų šunų tualetų gyvenamuosiuose rajonuose dar nepastatyta.

Šunų – 10 tūkstančių

Klaipėdoje šunų kasmet daugėja.

Vien pernai uostamiestyje užregistruoti 468 nauji keturkojai.

Gyvūnų registravimo centro duomenimis, šiuo metu klaipėdiečiai augina beveik 10 tūkst. keturkojų. Tai – tik oficialūs skaičiai, nes nežinia, kiek yra neregistruotų šunų, už kuriuos klaipėdiečiai nemoka mokesčių.

Tarp didžiųjų Lietuvos miestų Klaipėda pirmauja ir pagal auginamų agresyvių kovinių šunų skaičių.

Šių metų kovo 1 dienos duomenimis, uostamiestyje laikomi net 246 dideli koviniai šunys. Vilniuje tokių yra 182, Kaune – 189.

Gyvūnų registravimo centro direktorė Jurgita Miliauskienė neatmetė galimybės, jog Klaipėdoje auginama daugiausiai kovinių šunų todėl, kad mieste ar šalia jo vyksta nelegalios keturkojų kovos.

Bausti neskuba

Daugėjant šunų ir ypač didelių, miestas vis labiau teršiamas.

Klaipėdiečiai nesibodi savo augintinių vedžioti po langais ar net miesto centre. Šuniui išsituštinus, jo šeimininkas abejingai palieka paliktą krūvelę.

Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Vybernaitienė teigė, kad, vos nutirpus sniegui, namų valdoms buvo duotas nurodymas nuo žaliųjų vejų nugrėbti šunų išmatas.

Tačiau, jos teigimu, namų valdų atstovai teisinasi dar negalintys imtis tokių darbų, nes esą per šlapia.

Nors ir savivaldybės specialistai, ir ekologinės policijos pareigūnai įsitikinę, kad problema būtų išspręsta, jei žmonės labiau gerbtų miestą ir jo gyventojus, tačiau nesiimama priemonių Klaipėdą teršiančių šunų šeimininkus drausminti.

Per sausį ir vasarį ekologinės policijos pareigūnai nubaudė tik 25 šunų šeimininkus. Dažniausia priežastis bausti buvo be pavadėlio laigantis šuo.

Bausti keturkojų šeimininkus gali tik policija arba Gyvūnų registravimo centro specialistai.

Tačiau ekologinėje policijoje, kuriai pavesta prižiūrėti, ar klaipėdiečiai nepažeidžia gyvūnų laikymo taisyklių, dirba tik du žmonės.

„Kai buvo kuriama ši policija sakiau, kad reikia daugiau etatų. Būtų gerai, jei bent po du žmones dirbtų kiekvieno komisariato teritorijoje. Tačiau reikia džiaugtis ir tuo, ką turime”, – sakė Klaipėdos VPK Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius.

Ekologinės policijos išlaikymas miesto biudžetui kasmet atsieina 55 tūkst. litų

Trūksta aikštelių

Klaipėdoje yra 12 vietų, kur draudžiama vedžioti šunis.

Tarp jų – Skulptūrų parkas, Lietuvininkų, Atgimimo ir Teatro aikštės, K.Donelaičio skveras, Smiltynė, visi miesto paplūdimiai.

Tačiau mieste yra įrengtos tik keturios aikštelės, kur galima vedžioti keturkojus. Jos yra Skulptūrų parke, prie vadinamojo I.Simonaitytės kalno. Laukininkų gatvės pabaigoje, Baltijos prospekte.

„Buvo numatyta įrengti dar kelias naujas. Tačiau praėjusiais metais gavome pinigų tik sutvarkyti Skulptūrų parke esančią aikštelę”, – sakė A.Vybernaitienė.

Jos teigimu, naujos aikštelės įrengimas kainuoja 60-70 tūkst. litų. Nors jų poreikis didelis, įrengti naujų nesiryžtama, nes pinigai gali būti paleisti vėjais, – neužimtame plote gali išdygti naujas pastatas.

Per praėjusius metus už šunų ir kačių laikymą surinkta 128 tūkst. litų mokesčių.

„Tačiau pernai per 40 tūkstančių išleidome gyvūnų registravimui ir identifikavimui. O „Nuarui” už beglobių gyvūnų gaudymą, karantinavimą ir priežiūrą 2006 metais sumokėjome 262 tūkstančius litų”, – skaičius pažėrė A.Vybernaitienė.

Išmatas – į tualetą

Visose šunų vedžiojimo aikštelėse yra pastatyti vadinamieji šunų tualetai – dėžės, į kurias gyventojai gali mesti surinktas augintinių išmatas.

Jie įrengti ne tik aikštelėse, bet ir dar penkiose įvairiose miesto vietose.

Specialiose dėžėse yra įdėta maišelių, į kuriuos klaipėdiečiai raginami po pasivaikščiojimo surinkti keturkojų paliktas krūveles. Maišeliai su turiniu turi būti sumesti į tą pačią dėžę.

Anksčiau mieste buvo 16 tokių šunų tualetų. Tačiau vandalai kai kurias dėžės suniokojo.

Todėl buvo nupirkta dar 13 tokių šunų tualetų, jie atsiras įvairiose miesto vietose.

Vienos dėžės kaina – keli šimtai litų. Vieno šunų tualeto priežiūra per mėnesį kainuoja 70 litų.

Ketinama dėžes pastatyti gyvenamuosiuose rajonuose, tose vietose, kur daugiausiai klaipėdiečių vedžioja savo augintinius.

Tačiau kol kas tai nepadaryta.

„Tai ir yra problema. Žmones raginame surinkti savo šunų išmatas, tačiau kur jas mesti? Į bendrojo naudojimo konteinerius negalima”, – problemos sprendimo būdų neįžvelgė Klaipėdos policijos Prevencijos skyriaus viršininkas K. Sinkevičius.

Abejojama ir tuo, ar šunų tualetai bus naudojami pagal paskirtį, nes kai kurios šiuo metu mieste esančios dėžės stovi tuščios.

A.Vybernaitienės teigimu, namų valdų prašymu buvo pagaminta nemažai ženklų, įspėjančių, kad šunis teritorijoje vedžioti draudžiama.

Jie turėtų būti pastatyti gyvenamuosiuose rajonuose. Tačiau kada tai bus padaryta, kol kas neaišku.