Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius ir Lenkijos Respublikos transporto ministras Jerzy Polaczekas pasirašė Supratimo memorandumą dėl „Rail Balticos” sienos kirtimo vietos.
Susitikę Lietuvoje dviejų valstybių ministrai taip pat aptarė magistralės „Via Baltica” projekto įgyvendinimo planus, važiavimo per Budzinsko-Kalvarijos pasienio kontrolės punktą aktualijas, kombinuoto transporto plėtros, susisiekimo geležinkeliais tarp Varšuvos ir Vilniaus atgaivinimo bei kitus abiem šalims svarbius klausimus.
Supratimo memorandume teigiama, jog „Rail Balticos” valstybių sienos kirtimo vieta yra už 1,45 metro į pietryčius nuo dabar funkcionuojančios vienos krypties geležinkelio linijos ašies susikirtimo vietos su abiejų šalių siena ruože Trakiškės (Lenkijos Respublika) – Mockava (Lietuvos Respublika).
Jau šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje bus paskelbtas projekto rangovo konkursas, o iki 2007-ųjų pabaigos turi būti parengtas viso projekto finansavimo planas. Atidaryta speciali nacionalinio biudžeto finansavimo programa, kurioje šių metų darbams numatyta 15 mln. litų.
Lenkijos transporto ministras papasakojo, kad jau šiemet bus pradėta modernizuoti 32 km atkarpa nuo Varšuvos. Tuo pat metu rengiama studija bus siekiama nustatyti efektyviausią „Rail Balticos” kelią nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos. Dabar svarstomi du variantai: nuo Balstogės iki Suvalkų ir nuo Augustavo iki Sokulkos.
Pasak Lietuvos ir Lenkijos transporto ministrų, memorandumo pasirašymas yra istorinis įvykis. Jis turės didelės reikšmės visos Europos transporto tinklo plėtrai.
Per susitikimą daug dėmesio buvo skiriama ir „Via Balticos” projektui. Butkevičius pareiškė, kad Lietuva pritaria Lenkijos Vyriausybės veiksmams tiesti Augustavo aplinkkelį, ir žadėjo paremti Lenkijos poziciją per diskusijas su Europos Komisija. Anot pareigūnų, alternatyvą šiam apylankos projektui sunku rasti: šios magistralės transporto srautų intensyvumas kasmet didėja – per parą ja vidutiniškai važiuoja daugiau kaip 2,5 tūkst. krovininių automobilių, o artimiausiu metu šis skaičius gali siekti ir 4 tūkstančius. Tai pareikalaus didelių investicijų. Jau dabar Lietuvoje daugelyje šios magistralės ruožų tiesiamos trečia ir ketvirta kelio juostos, statomi viadukai.
Lenkijos ministras garantavo, kad magistralė „Via Baltica” jo šalyje bus tiesiama bet kokiomis sąlygomis. Šiam projektui numatyta daugiau kaip milijardas eurų. Lenkijos Vyriausybė priėmė precedento neturintį sprendimą – skirti 4 proc. viso projekto vertės investicijoms į aplinkos apsaugą. „Pavyzdžiui, vietoj 24 tūkst. medžių, kuriuos teks iškirsti tiesiant Augustavo aplinkkelį, bus pasodinta milijonas naujų, – kalbėjo Polaczekas. – Įsipareigota įrengti naujus vandens telkinius migruojantiems paukščiams.”
Per susitikimą Lenkijos transporto ministras pasiūlė atgaivinti keleivinį traukinį Varšuva-Vilnius, kuris kursuotų kiekvieną dieną. „Norėčiau patvirtinti, kad mums labai svarbu turėti nuolatinį keleivinį susisiekimą geležinkeliu. Lenkija parengė finansinę programą, kurioje į geležinkelių keleivinio transporto modernizavimą numatyta investuoti apie milijardą zlotų”, – teigė jis.
Lietuvos susisiekimo ministras pritarė Lenkijos siūlymui atnaujinti keleivinį susisiekimą geležinkeliu. Butkevičius pažymėjo, jog tai skatins turizmą, žmonių mobilumą.
Nemažai dėmesio buvo skirta naujo šiaurės ir pietų krypties maršruto formavimui. Jis driektųsi Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos keliais, eitų per Kauną, Balstogę, Liubliną, Žešuvą, Prešovą, Košicą, Miškolcą, Budapeštą ir sujungtų Baltijos jūros regiono šalis su Vidurio Europos valstybėmis. Siekiama, kad minėtas maršrutas būtų įtrauktas į Transeuropinį transporto tinklą. Lietuvai jis labai svarbus, nes pratęs prioritetinį kelią „Via Baltica” iki Budapešto ir padidins šios magistralės ekonominę reikšmę.
Polaczekas, atsižvelgdamas į nepakankamai tankų automobilių kelių tinklą Lenkijoje, pasakė, kad jie suinteresuoti plėtoti intermodalinį transportą, kai sunkvežimiai perkeliami ant geležinkelio platformų arba į laivus. Tada mažėja transporto grūstys keliuose, gerėja ekologinė situacija. Lenkijos vyriausybė ketina teikti nuolaidas bendrovėms, kurios naudojasi kombinuotu krovinių gabenimu.
Žodžiu, abipusis supratimas lyg ir akivaizdus. Tačiau panašios deklaracijos skambėjo ne kartą per įvairaus lygio aukštų valdininkų susitikimus. Deja, kol kas jos realiais darbais nevirto.