Gražiausioje Panevėžio vietoje teberiogso griuvėsiai

Panevėžio valdininkai prisipažįsta esantys bejėgiai prieš verslininkus, įsigijusius kultūros paminklo statusą turintį statinį ir leidžiančius jam toliau nykti

Panevėžio savivaldybės valdininkai, už 60 tūkst. litų neseniai išleidę tris miestą pristatančius leidinius, atskleidė tik dalį miesto veido. Pažvelgus į kairiajame Senvagės krante esantį pastatą, kuris turėtų būti vadinamas kultūros paveldo paminklu, atsiveria oro atakas primenantis vaizdas. Siaubą keliančiais griuvėsiais virtusį statinį panevėžiečiai iš įpratimo vis dar vadina konservų fabriku.

Ar Panevėžio savivaldybė ką nors daro, kad visai nesunyktų kultūros paveldo paminklas, LŽ teiravosi Miesto ūkio skyriaus statinių naudojimo priežiūros inžinieriaus Vytauto Stepono Buterlevičiaus. „Civilizuotai su jais susikalbėti nepavyksta”, – apgailestavo jis.

Pasak Buterlevičiaus, pastato savininkai broliai Rytis ir Saulius Rimkevičiai, vadovaujantys UAB „Jungtinis duonos centras”, į raginimus tvarkyti nykstantį ir pavojų keliantį pastatą visiškai nereaguoja.

„Lietuvoje įsigaliojusi tokia tvarka, kad mūsų patikrinimai nieko nelemia, tik aplankalai nuo surašytų aktų storėja”, – tvirtino Buterlevičius.

Nykti tiesiog akyse šis 130 metų pastatas pradėjo 1994-aisiais, kai buvo paskelbtas jame veikusio Konservų fabriko bankrotas. Po ketverių metų nykstantį pastatą įsigijo bendra JAV ir Lietuvos bendrovė „Bennet Distributors”. Panevėžiečiams tuomet buvo pranešta, kad milijonierius Benas Gudelis pastatą pavers lietuviškuoju Las Vegu. Kalbėta, jog Panevėžio centre įsikurs viešbučiai, barai, naktiniai klubai ir lošimų namai. Tačiau per septynerius metus padėtis nė kiek nepasikeitė.

Viltis, kad statinio griūtis bus pristabdyta, sužibo prieš dvejus metus. 2005-ųjų pavasarį jį įsigijo „Jungtinis duonos centras”. Rimkevičiai suskubo pristatyti maketus, kaip turėtų atrodyti restauruotas, verslo ir pramogų centru tapęs kultūros paveldo objektas. Centras turėjo iškilti prieš praėjusias Kalėdas.

„Taip ir sakytų, kad neturi pinigų. Dabar pina, trina, o galop – neria į krūmus”, – taip pastato savininkų elgesį vertino Buterlevičius.

Tuo netruko įsitikinti ir LŽ. Telefonu paklaustas apie statinio perspektyvas Rytis Rimkevičius LŽ tik pasiguodė, kad sumanymams trukdo biurokratiniai gniaužtai. Išreikšti savo poziciją konkrečiau jis atsisakė argumentuodamas užimtumu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.