Žalioji arbata ir medžiagos, lėtinančios oksidaciją

Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose skelbiama nemažai duomenų apie žaliosios arbatos naudą mūsų sveikatai.

Žaliojoje arbatoje gausu vitamino C. Šis oksidaciją lėtinantis vitaminas būtinas organizmo ląstelių gyvybiniams procesams. Toks pat ir flavonoidų poveikis. Šios biologiškai aktyvios medžiagos mažina kraujospūdį, reguliuoja cholesterino kiekį organizme. Japonijoje 1300 žmonių išgeria kasdien po 4 puodelius žaliosios arbatos. Tyrimai rodo, kad geriant žaliąją arbatą, MTL (mažo tankio lipoproteinų, gabenančių cholesteriną į audinius), kitaip tariant, „blogojo” cholesterino, kraujyje sumažėja, o DTL ( didelio tankio lipoproteinų, gabenančių cholesteriną į kepenis, kur jis, virtęs tulžies rūgštimi, pašalinamas iš organizmo) padaugėja („gerojo” cholestetino ). Kalbant apie arbatžolėse esančių antioksidantų reikšmę, jų veikimą prieš širdies ir kraujagyslių ligas, pabrėžtina, kad jie tiesiogiai padeda mažinti aterosklerozės plitimą. Antioksidantai ne tik trukdo laisvųjų radikalų pertekliui susidaryti, bet ir slopina mažo tankio lipoproteinų oksidaciją, kuri padeda plėtotis aterosklerozei. Taigi antioksidantai, kurių esama žaliojoje arbatoje, mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kuriomis mūsų žmonės dažniausiai serga. Be to , flavonoidai mažina tikimybę susirgti skrandžio, žarnyno, krūties vėžiu.

Nustatyta, kad arbatžolių flavonoidai sumažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. Norvegai, ištyrę atskiras žmonių grupes, nustatė, kad išgeriant per dieną vieną puodelį žaliosios arbatos cholesterolio kiekis sumažėjo 6 proc., išgeriant du puodelius – 12 proc., išgeriant 3-7 puodelius – 19 proc. lyginant su visiškai negeriančiais arbatos. Tiriant sergamumo dažnumą tų žmonių, kurie geria žaliąją arbatą, ir tų, kurie jos negeria, rastas skirtumas. Geriantys arbatą rečiau suserga širdies infarktu ir išeminiu insultu už jos negeriančius.