Mėnesio augalus, galinčius pastiprinti sveikatą, pristato ir į skaitytojų klausimus atsako žolininkė Adelė Karaliūnaitė.
Vasarį virėme medkirčių arbatą, o ką rinkti, kuo stiprinti nusilpusį organizmą kovą?
Pagrindinis pavasario augalas – raktažolė, dar vadinama švento Petro rakteliais. Tai geltonai žydintis pievų, pakrančių augalas, auginamas ir sodybose. Tinka visos raktažolės rūšys, išskyrus dekoratyvines, žydinčias dideliais žiedais. Bet jei šiemet tokią nusipirksit vazonėlyje ir įsodinsit į darželį – kitais metais tiks ir ji.
Raktažolė renkama dar nepražydusi. Jos lapeliai, kupini vitaminų, švelnaus skonio, naudojami pabarstyti salotoms ar sumuštiniams, vietoj salotos lapo.
Jei persirgot gripu, vartojote antibiotikus – tinka visas raktažolės augalas su šaknelėm. Reikia gerai nuplauti, šiek tiek padžiovinti. Gerti arbatėlę. Suaugusiam žmogui reikia dviejų augaliukų su šaknelėm vienai dienai. Juos užplikyti termose litru vandens, palaikyti 30 min. Arbatą, pasaldintą medum, išgurkšnoti per dieną po pusę stiklinės. Ji padeda nuo peršalimo, limfai apvalyti, kai kamuoja užsilikęs kosulys, skauda gerklę, vaikams – nuo anginos ar glandų.
Beje, šv. Petro rakteliai, atrakinantys pavasarį žemę, užrakina… viduriavimą, jei nuo antibiotikų sutrikusi žarnyno flora. Jie palankiai veikia kasą ir kepenis.
Pavasaris dažnam asocijuojasi su geltona pienių jūra. Ar šis augalėlis kuo naudingas?
Kadangi šiemet ankstyvas pavasaris, jau pats metas juoda polietileno plėvele uždengti plotą, kuriame gausu pienių. Galima stipriai prispausti lentom ar akmenimis ir palaikyti apie 10 dienų. Išaugs baltos pienės, visiškai nekarčios. Mat pienė apkarsta tada, kai ji gauna saulės ir joje vyksta oksidaciniai procesai.
Naudojame tų pienių lapelius ir šaknis. Dabar šaknys lengvai raunasi. Jų galime daug prisirinkti, visiems metams.
Nuplautas šaknis galima supjaustyti kaip morką. Tai puikus kartumynas, stipriai veikiantis kepenis, gerinantis tulžies latakų tonusą, tulžies išsiskyrimą, saugantis nuo akmenligės. Du valgomuosius šaukštus smulkintos šaknies užpilti dviem stiklinėm šalto vandens, 2-3 valandas pamirkyti ir tame pačiame vandenyje apie 15 min. pavirti ant mažos ugnies. Nukošti ir tokį nuovirą gerti po valgomąjį šaukštą šešis kartus per dieną 20 min. prieš valgį ir pavalgius po 20 min.
Galima pasidaryti ir sveikatinantį mišinį. Žalias ką tik išrautas šaknis nuplauti, sumalti mėsmale ir sumaišyti su medum, paskui pridėti česnako. Imti vieną dalį pienių šaknų, vieną dalį medaus ir trečdalį šio gauto kiekio – česnako. Palaikyti sandariai uždarytame stiklainyje 2-3 dienas. Per tą laiką medus ištirps.
Pakvėpuokime atidarę stiklainį pakaitom pro atskiras šnerves. Pro abi šnerves kartu negalima nei pūsti, nei traukti.
O paties sirupo po šaukštelį tris kartus pe dieną vartokime – išvalys kraujagysles, bronchus. Pusę litro šio ruošinio galima suvartoti per tris mėnesius.
Pienės – vienas iš pigių prieinamų būdų kepenims valyti. Jei norite, kad pienės išaugtų greičiau, nakčiai plėvelę galima uždengti ištiesinta didele kartono dėže, apsaugančia nuo šalčio. Po keleto dienų, kai išaugę lapeliai pakels plėvelę, juos bus galima skinti. Pienių pienas stipriai valo kraujagysles, tinka sergant cukralige, ateroskleroze, visapusiškai atjaunina organizmą. Su pienių nuoviru galima gydyti įvairias odos ligas, skalauti gerklę.
Nedžiovinti pienių lapeliai tinka salotoms gardinti.
Beje, šiemet labai ankstyvi pumpurai. Skani ir reikalinga arbata – iš juodųjų serbentų pumpuriukų. Prisirinkite bent kokią stiklinę, sudžiovinkite. Ji skaniai kvepia, stiprina imunitetą, paskanina kitas arbatas.
Skaitytojai klausia, kuo gydyti rožę, ar tinka kadagio šaknis kraujagyslėms valyti…
Jei atsirado rožė – būtina kreiptis į gydytoją, vartoti antibiotikus. O iš žolių tiks tos, kurios tinka kraujagyslėms valyti. Rožė dažniausiai atsiranda tiems, kurių imunitetas nusilpęs, kartais jiems reikalinga ir psichologinė pagalba. Jei rožė vis kartojasi, reikėtų valyti kraujotaką, stiprinti kraują baltažiede notrele arba ryškiausiu kraują valančiu augalu – šiliniu viržiu.
O dėl kadagio šaknies… Vartoti ją siūlo tie žolininkai, kurie nerašo savo pacientų ligos istorijos. Jei rašytų, stebėtų – matytų, kad neveikia.
50-metis skaitytojas skundžiasi niekaip negalįs atsikratyti hemorojaus. Ar žolelėmis kaip nors galima jį įveikti?
Čia reikėtų daugiau žinoti – koks hemorojaus pobūdis, ar jis įsisenėjęs, ar kraujuojantis. Jei kraujuojantis – negalima daryti sėdimųjų vonių, tiks kokie sutraukiantys tepalėliai, žvakelės. Jei hemorojus įsisenėjęs – savarankiškai išsigydyti sunku.
Labai naudingos – ne tik nuo hemorojaus – sėdimosios pūslėtojo guveinio vonios. Jos gerai stangrina odą, stiprina vidaus organus, gerina ląstelėse medžiagų apykaitą, padeda nuo šlapimo nelaikymo.
Pūslėtąjį guveinį reikia švariai nuplauti, sumalti mėsmale ir lygiom dalim sumaišyti su stambia druska. Pasigaminti keletą tokių trilitrinių, kad užtektų visiems metams.
Sėdimajai vonelei reikės 5 litrų šilto vandens ir pusės stiklinės pasidarytojo mišinio. Porą stiklinių įbėrus į vonią galima maudytis.
Šis mišinys taip pat naudojamas veido ir kūno pilingui.