Meterologų prognozės pasitvirtino. Jų prognozuota antroji potvynio banga atsirito tarsi pagal grafiką. Jau ketvirtadienį ant Rusnės plento sruveno septynių centimetrų vandens srovė, vakar – dvigubai gilesnė.
Tačiau pareigūnų susirūpinimą kelia ne tik sparčiai kylantis vanduo, bet ir dėl nedrausmingų vairuotojų daugėjantys skęstančių automobilių skaičius
Pasak Šilutės rajono Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vadovo Romualdo Renčeliausko, Panemunėje per parą vanduo pakilo 72 centimetrus ir jau keliais centimetrais viršijo stichinę ribą.
Taip atsitiko todėl, kad žemiau Panemunės susigrūdo ledai. Ties Lazdėnais lytys iš Nemuno pasuko per pievas. Tad vienkiemiai tapo atkirsti nuo sausumos. Saloje atsidūrė ir visas Kucų kaimas Pagėgių savivaldybėje.
Šilutės-Rusnės kelio atkarpoje vandens gylis siekė 13 centimetrų. Pasak R. Renčeliausko, kelias tampa neišvažiuojamas vandeniui pakilus iki 20-ies centimetrų.
Iš viso šiuo metu yra apsemtos 62 sodybos, bet žmonės pagalbos dar neprašo. Pareigūnai teigė, kad potvyniui tinkamai pasiruošta, o prireikus apsemtų kaimų gyventojai bus aprūpinami maisto produktais ir medikamentais.
Į pagalbą – kariai
Vakar potvynio zonoje Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse budėjimą pradėjo Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono iš Kauno ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės iš Klaipėdos kariai. Jie dislokuoti Pagėgiuose ir Armalėnuose.
Laukiama atvykstant ir dviejų karo medikų.
Potvynio zonoje nuo vasario 22 dienos yra dislokuotos ir dvi Inžinerijos bataliono amfibijos PTS-M. Dabar potvynio zonoje jų yra trys – dvi kariškių ir viena gelbėtojų, bei du aerokateriai. Prireikus bus pasitelkti sraigtasparniai.
Pasak hidrologų, potvynis neturėtų užsitęsti. Sniego nebėra, o ir ledas Nemune korėtas, susiformavęs iš prieš šalčius plaukusio ižo.
Ties Rusne ir Šilininkais kol kas vanduo kyla vangiai. Prognozuojama, kad jis kils greičiau, kai atsiras ledų sangrūdų.
Teršia gamtą
Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Algimantas Kloviškis susirūpino, kad daugėja per potvynį skęstančių automobilių, kurie kelia ir ekologinių problemų.
Šiemet pareigūnams jau teko gelbėti šešis įlūžusius automobilius. Problemų kyla, kai vairuotojai nepaisydami sustatytų draudžiamų ženklų vis tiek važiuoja.
Be to, kai tenka traukti įlūžusias transporto priemones, gadinama ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų technika. Po tokių gelbėjimo darbų pareigūnams visą mėnesį teko dirbti be vikšrinės amfibijos, kuri tik vakar buvo suremontuota.
Vakar Klaipėdos apskrities ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje kalbėta apie tai, kad ženklų nepaisantys ir įlūžę vairuotojai turėtų būti baudžiami aplinkosaugininkų ir policininkų bei kartu su priešgaisrinių tarnybų pareigūnais kviečiami į įvykio vietą.
Kliuvo ne tik nedrausmingiems vairuotojams. A. Kloviškis priekaištavo Šilutės rajono savivaldybei, kad ši iki šiol nesugebėjo pasirūpinti atitinkamų preparatų, kurie naudojami surinkti teršalus iš vandens, įsigijimu. Mat įlūžus automobiliui į vandenį patenka gamtai kenksmingi teršalai.