Siūlomos pigios užsienio kompanijų paslaugos iš brangiai kainavusių klaidų pasimokiusiems Klaipėdos uostininkams atrodo įtartinos
Į Šventosios uosto statybai formuojamą investicijų portfelį netrukus pradės tiestis pretendentų rankos. Jie prieš akis mato mažiausiai 220 mln. litų. Toks lėšų poreikis numatytas susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus šiemet pasirašytame įsakyme dėl objekto finansavimo iš Europos Sąjungos (ES) 2007-2013 metų struktūrinių fondų infrastruktūros programos. Iš anksto baiminamasi, ir pagrįstai, kad projekto sąmatą gali gerokai išpūsti jau dvejus metus vykstantys interesų dėl žemės konfliktai ir projekto derinimo procedūros.
Priminsime, kad dar 1991 metais tuomečiam Vandens transporto departamentui Klaipėdoje buvo nurodyta nustatyti Šventosios uosto ribas. Vėliau per du etapus buvo parengta gal dešimt įvairių projektų, tačiau aiškinantis, kokio antro uosto Lietuvai reikia, popieriai liko stalčiuose, o uostelio prieigos buvo privatizuotos. Pastarąjį kartą Vyriausybės nurodymą 2006 metais nustatyti uostelio ribas sustabdė reabilitacijos centras „Energetikas”, kurio privatizavimas buvo siejamas su vieno Seimo nario milijonieriaus vardu.
„Neįsivaizduoju, kaip taip galima”, – „Energetiko” veiksmais piktinasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU), kuriam patikėta rūpintis Šventosios reikalais, direktorius Algirdas Kamarauskas. Uostas ir šiandien neturi ribų ir teritorijos, nors KVJU užsakymu jau atlikta uosto poveikio vertinimo programa, pradėti kiti iki projektavimo būtini veiksmai, o projektą Susisiekimo ministerija norėtų pamatyti jau kitais metais.
Susidomėjo ispanai
Klaipėdos uosto atnaujinimo praktika rodo, kad mūsų šalies jūros transporto infrastruktūros projektavimą užsienio inžinerinės kompanijos naudoja kaip trampliną į Lietuvos statybų rinką. Tik prieš 15 metų į Klaipėdos uostą įleistiems Lietuvos projektuotojams trūksta didelio masto darbų patyrimo, todėl dažniausiai jie turi pasitenkinti antraeiliu pagalbininkų vaidmeniu.
Praėjusių metų pabaigoje KVJU direkcija sulaukė būsimomis statybomis Šventojoje ir ties Melnrage susidomėjusių svečių iš Ispanijos.
KVJU plėtojimo taryboje svarstant Šventosios uosto planavimo klausimus kovo 1 dieną buvo pateikta informacija apie tai, kad ispanų inžinerinių sprendinių ir konsultavimo kompanija „Alatec” siūlo nemokamai parengti Šventosios uosto statybos galimybių studiją. Šią mintį pernai lapkritį išsakė į uostamiestį „Alatec” vadovą atlydėjęs Lietuvos garbės konsulas Ispanijoje Rafaelis Jose R.De Espona.
Pasak Klaipėdos jūrų uosto direkcijos (KVJU) rinkodaros vadovo Artūro Drungilo, Ispanijos vyriausybė yra pasirengusi remti savo šalies verslininkų proveržį į Lietuvos hidrotechninių statinių projektavimo rinką. Yra gautas Ispanijos fondų lėšų skyrimo galimybių studijoms aprašymas ir klausimų sąrašas finansavimui pagrįsti.
„Klaipėda ir Korunos regionas Ispanijoje yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Aktyvus konsulas ieškojo sąlyčio taškų, o mes užsiminėme, kad domimės uostų infrastruktūros kūrimu. Susirašinėjimas dėl šio vizito truko metus, konsulas pasiūlė sutikti su „Alatec” atstovu”, – ispanų atvykimo aplinkybes LŽ aiškino Drungilas.
Vilioja ES pinigai
Ispanų inžinierių ir projektuotojų asociacijos „Tecniberia”, kuriai priklauso ir kompanija „Alatec”, 2005 metų ataskaitoje teigiama, kad inžinerijos srityje ispanai užima 4,2 proc. ES rinkos ir yra šešti po Didžiosios Britanijos (38 proc.) Prancūzijos (16,3 proc.), Olandijos (15 proc.) ir Vokietijos (6,6 proc.). Asociacijos narėms rekomenduojama stiprinti pozicijas paslaugų eksportu į besivystančias šalis ir perspektyviausias statybų rinkas.
1984 metais Madride įkurta „Alatec” yra priskiriama prie mažų ir sėkmingai Ispanijoje bei užsienyje dirbančių įmonių. Ji turi 150 darbuotojų, kompanijos metinė apyvarta 2005 metais pasiekė 11,5 mln. eurų. Nors kompanijos apraše vardijamos dešimtys sėkmingai atliktų įvairių privačių kompanijų užsakymų, pagrindiniai jos darbai – valstybiniai užsakymai Ispanijos, Argentinos, Urugvajaus, Meksikos, Brazilijos, Panamos, Venesuelos, Turkijos uostuose. Pastaraisiais metais, išsiplėtus ES ir skiriant nemenką finansavimą Centrinės ir Rytų Europos šalių transporto ir socialinės infrastruktūros projektams, „Alatec” pavadinimas pasirodo ir ten, kur naudojami ES struktūrinių fondų pinigai. Plėstis į Balkanus ir Baltijos jūros link ispanams padeda Briuselyje įsteigto kompanijos biuro lobistinė veikla. Tačiau vienintelis uosto objektas, kuriame „Alatec” yra dirbusi Rytų Europoje, tai 1999 metais Ukrainoje ES lėšomis suprojektuotas Južnyj uostas.
Nesilaikė sutarties
Klaipėdos uoste ir jo įmonėse yra dirbusios įvairių šalių kompanijos, bet ispanų tarp jų nebuvo. Privačios uosto įmonės dažniausiai remiasi pasaulio patirtimi ir kviečiasi projektuoti uosto įrenginių plačiai žinomas kompanijas, tokias kaip Vokietijos „Krupp Uhde” ar Olandijos „Tebodin”. Valstybinėms įmonėms tenka naudotis ir kitų valstybių finansuojamais konsultantais, ir Viešųjų pirkimų įstatymo sąlyga – pigiausiais konkursiniais pasiūlymais.
Valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta” generalinis direktorius Jurgis Aušra, neseniai pats susidūręs su ispanų projektuotojų požiūriu į darbą, susisiekimo ministrui Butkevičiui patarė neskubėti priimti sprendimo dėl ispanų paramos.
„Pernai ispanai laimėjo rezervuarų statybos konkursą, pasiūlę pigiausią kainą. Tačiau kai pradėjome juos kontroliuoti, pamatėme, kad jie nesilaiko sutarties sąlygų. Metų pabaigoje sutartį nutraukėme ir pasirašėme naują su antrojoje vietoje buvusia kompanija „Tebodin”. Tai rodo, kad nesame nusistatę prieš užsieniečius, svarbiausia – kompetencija”, – LŽ sakė įmonės vadovas.
Kompanija „Tebodin” prieš dešimtmetį buvo pagrindinė naftos terminalo projektuotoja. Nors kilus ginčams dėl projekto užsakovui teko bylinėtis Olandijos Hagos teisme, su „Tebodin” ginčą pavyko išspręsti derybomis, todėl kompanija savo prestižo Klaipėdoje nesugadino. Tačiau esama ir kitokių projektavimo pavyzdžių.
Primetė sąlygas
Klaipėdos uosto įplaukos įvertinimą 1993 metais parengė anglų ir belgų kompanija „Halcrow-Apec”. Po dvejų metų, kai Pasaulio bankas nusprendė finansuoti uosto vartų rekonstrukcijos projektą, o jo inicijuota Olandijos vyriausybė skyrė negrąžinamą paskolą studijoms ir techniniam projektui finansuoti, pinigais pasinaudoti galėjo tik gilias jūrines tradicijas turinčios Olandijos kompanijos. Taip uosto vartų projektuotoja tapo Olandijos kompanija „Frederis R. Haris B.V.” Su ja uostininkams ginčų nekilo.
Paskui olandus 1997 metais uoste pasirodė belgų kompanija „Hydro Soil Services”, laimėjusi konkursą rekonstruoti ir pagilinti iki 14 m „Klasco” 7-9 krantines. Belgai pagilino krantines tik iki 12 metrų, nutraukė darbus ir pažadėjo sugrįžti po to, kai bus įvykdytas reikalavimas paskirti jų kompaniją krantinių Nr. 5-6 rangove. Blogiausia tai, kad tautiečių aplaidžiai suprojektuotas krantines kita belgų kompanija „Haecon” pastatė nekokybiškai. Už darbą daugiau kaip 31 mln. litų gavę belgai pridarė tiek nuostolių, kad ginčai dėl jų valstybėje nesibaigia iki šiol.
Ta pati „Haecon” 1999 metais suprojektavo bendrovės „Klaipėdos Smeltė” 80-115 krantines, pasiūliusi pigiausią 800 tūkst. litų kainą, tačiau projekte numačiusi patį brangiausią statybos būdą, pritaikytą užsienio rangovams. „Klaipėdos Smeltė” atsisakė tokio projekto. Antrą kartą, ir už papildomą kainą, nepriekaištingą projektą parengė Rusijos organizacija „Lenmornniprojekt” ir Lietuvos projektuotojai.
Įsigilins į siūlymą
Kamarauskas teigia, kad Klaipėdoje turime pakankamai ir gero, ir blogo užsienio inžinierių darbo pavyzdžių. „Olandų siūlymai ir uosto vartų sprendiniai, kaip parodė praktika, buvo teisingi. Kai pradėjome bylinėtis dėl nuostolių su belgais, „Haecon” bankrutavo. Lietuvių projektuotojų jėgos dideliems infrastruktūros projektams, tokiems kaip Šventosios uostas, kiek per menkos. Tačiau teko girdėti, kad mūsų bendrovės surado gerų partnerių Vokietijoje. Uosto taryba įpareigojo įvertinti ispanų siūlymą, todėl pasistengsime įsitikinti, ar jie pajėgūs užduotį atlikti”, – kalbėjo Kamarauskas.
Šventosios uosto generaliniame plane reikia nustatyti vartų įplaukos, kanalo ir akvatorijos plotus, apskaičiuoti uosto statybos kainą ir pateikti siūlymus dėl kainodaros. Ispanų parama iš pirmo žvilgsnio lietuviams atrodo nesavanaudiška ir patraukli, nes siūlymams dėl kito objekto KVJU negali skirti lėšų iš Klaipėdos uosto biudžeto. Tačiau tai galėtų padaryti Susisiekimo ministerija.
„Puikiai suprantame, kad ispanai įpratę dirbti kitokiomis oro sąlygomis, šalto klimato regione nieko nėra projektavę. Tačiau Ispanija turi daugiausia mažų turistinių uostelių, todėl ispanų žvilgsnis į Šventosios perspektyvą mums galėtų būti įdomus”, – mano Drungilas. Informaciją apie „Alatec” jis ketina susirinkti nuvykęs į Ispanijos uostus, kuriuose ši kompanija dirbo.