Šį sezoną Rusijos „Premjer” futbolo lygoje rungtyniaus šeši Lietuvos futbolininkai. Šios šalies čempionatas startuos kovo 10-ąją, o finišuos lapkričio 11 dieną.
Tarpsezonį į Rusijos klubą išvyko tik vienas Lietuvos futbolininkas. Maskvos „Dinamo” iš Panevėžio „Ekrano” įsijo 24 metų gynėją Arūną Klimavičių. Su juo pasirašytas dvejų metų kontraktas su galimybe jį pratęsti dar vienam sezonui.
„Dinamo” klube panevėžietis bus antras legionierius iš Lietuvos. Šios komandos pagrindinis vartininkas yra Žydrūnas Karčemarskas. Deividas Šemberas atstovaus Rusijos čempionų titulą ginsiančiam Maskvos CSKA. Edgaras Česnauskis ir Rolandas Džiaukštas žais Ramenskojės „Saturn”, o Mantas Samusiovas – Rusijos „Premjer” lygoje debiutuosiančioje Maskvos srities „Chimki” ekipoje.
Operacija nesutrukdė
Kai dar dalyvavo „Dinamo” peržiūroje, A.Klimavičius neslėpė, kad nori su Rusijos klubu pasirašyti kaip galima ilgesnį kontraktą. Tai padaryti jam nesutrukdė ir atlikta nedidelė operacija, nors dėl jos gynėjas turėjo praleisti vieną komandos treniruočių stovyklą užsienyje.
Maskvos „Dinamo” vadovai neslepia, kad A.Klimavičius šį tarpsezonį tapo vieninteliu futbolininku, už kurį klubui teko mokėti pinigus. Kiti „Dinamo” naujokai turėjo laisvų agentų statusą.
Po savo oficialaus debiuto Rusijos klube tvirtai rungtyniavęs A.Klimavičius sulaukė gerų vertinimų. „Dinamo” praėjusį savaitgalį šalies taurės turnyro pirmąsias aštuntfinalio rungtynes prieš Tomsko „Tom” laimėjo 2:0.
Panevėžio komandai A.Klimavičius atstovavo nuo 1999 metų. Pernykštėse A lygos pirmenybėse šis 187 centimetrų ūgio gynėjas žaidė 34 rungtynes ir įmušė 6 įvarčius.
„Ekrane” jis tęsė šeimos tradiciją. Futbolininko tėvas Albertas Klimavičius, dirbantis komandos trenerių štabe, yra šio klubo rekordininkas – jis Lietuvos čempionate žaidė 515 rungtynių. „Ekrane” Klimavičių dinastiją tęs Arūno brolis Linas.
Norėjo satatyti namus
Kai kurie Rusijos klubai gali sau leisti mokėti milžiniškus pinigus už futbolininkus, nors šie Europoje vertinami ne daugiau kaip vidutinio lygio žaidėjai. Pastarasis pavyzdys Ukrainos rinktinės saugas Anatolijus Timoščiukas – už jį energetikos giganto „Gazprom” remiamas Sankt Peterburgo „Zenit” klubas Donecko „Šachtar” paklojo rekordinę 20 mln. dolerių sumą.
Maskvos „Dinamo” situacija yra visiškai kitokia, nes teko gerokai susiveržti diržus. 2004 metų rudenį šio klubo savininku tapęs milijardierius Aleksejus Fedoryčevas naujiems garsiems futbolininkams įsigyti išleido 150 mln. dolerių, bet dauguma jų, ypač portugalai, visiškai nepateisino vilčių. O kai negavo teisės „Dinamo” stadiono teritorijoje statyti namų, A.Fedoryčevas nutarė klubą parduoti. Komandą iš Monake gyvenančio Rusijos verslo magnato nupirko „Dinamo” centrinė sporto draugija.
Ž.Karčemarską „Dinamo” 2002 metais įsigijo iš Vilniaus „Žalgirio”, bet jis ilgai laukė savo valandos. Lietuvis pagrindiniu komandos vartininku tapo praėjusio sezono viduryje. Šalies nacionalinės komandos vartų sargas Ž.Karčemarskas neslėpė, kad jį Vladimiras Romanovas kvietė pereiti į Edinburgo „Hearts”. Tuo metu „Dinamo” klubas buvo nemažai įsiskolinęs futbolininkams, bet vartininkas šiuo pasiūlymu nesusigundė.
Dar pusantrų metų su „Zenit” galiojantį kontraktą turi puolėjas Robertas Poškus, bet treneris iš Olandijos Dickas Advocaatas jo nepaėmė nė į vieną komandos treniruočių stovyklą. R.Poškumi domėjosi Dnepropetrovsko „Dnipro”, bet jis nepanoro vykti į Ukrainą. Tad puolėjas iki šiol nežino, kur šiemet žais. Kartais pasigirsta kalbų, jog R.Poškus gali atsidurti kuriame nors Lietuvos klube.
Tampa blogio imperija
D.Šemberas su CSKA šiemet jau iškovojo vieną titulą. Rusijos čempionai laimėjo šalies Supertaurę, 4:2 įveikę Maskvos „Spartak”. Lietuvis rungtyniavo nuo antro kėlinio pradžios.
Bet derėtų prisiminti, jog šie abu Rusijos klubai UEFA taurės turnyro šešioliktfinalyje pasirodė beviltiškai, o jų žaidimas atrodė apgailėtinai. CSKA per dvejas rungtynes nesugebėjo įmušti nė vieno įvarčio į Haifos „Maccabi” vartus, o „Spartak” absoliučiai neturėjo ką priešpriešinti Vigo „Celtai”.
Rusijos žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo straipsnių, kuriuose rašoma, kad išpūstas klubų biudžetas, besisukantys milžiniški pinigai yra visiškai neadekvatūs klubų ir futbolininkų demonstruojamam žaidimui.
Nuo 1960 metų leidžiamas savaitraštis „Futbol” išspausdino straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusijos futbolas pasaulio akyse tampa blogio imperija.
„Korupcija, kriminalinių struktūrų santykių aiškinimasis, tendencingas teisėjavimas – tai mūsų „džentelmeniškas rinkinys”, – rašo „Futbol”.
Vienas Rusijoje dirbęs treneris paskelbė sužinojęs, jog Rusijoje vyksta du skirtingi čempionatai: „Vienas – turtingiems klubams, kitas – skurdiems.” Teigiama, kad Rusijos čempionate į dešinę ir kairę pardavinėjamos rungtynės arba „skolinamasi” taškų iki kito sezono.
„Kartais net nežinai, kada būtina žaisti rimtai, o kada tik imituoti kovą”, – per neoficialų pokalbį yra sakęs vienas Rusijoje rungtyniavęs Lietuvos futbolininkas.
Tad nenuostabu, kad į Rusiją patekę aukšto lygio užsienio futbolininkai, nepaisydami gaunamų didelių honorarų, susidūrę su tikrove stengiasi kuo greičiau ištrūkti iš šios šalies.