Neapsikentę ne vienerius metus pašonėje pūpsančio nelegalaus sąvartyno, grupė uostamiesčio verslininkų nutarė ieškoti pagalbos.
Pradėjo jie nuo Savivaldybės ir spaudos.
„Tai, ką tenka pamatyti kiekvieną rytą važiuojant į darbą, numuša bet kokį norą dirbti. Degame iš gėdos, kai įmonėse lankosi užsieniečiai. Juos stengiamės ta gatve pravežti kiek įmanoma greičiau. Bandėme ir patys kuopti krūvas šiukšlių, bet kas iš to – nespėjame nė nusisukti, ir vėl žmonės maišais užverčia”, – taip apie Lypkių gatvės atkarpą, dar vadinamą Statybininkų prospekto tęsiniu, dienraščiui kalbėjo šalia įsikūrusių įmonių savininkai ir darbuotojai.
Klausimą, kas turėtų prižiūrėti ir tvarkyti jau keletą metų šiurpiai atrodančią teritoriją, jie pateikė ir Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriui.
Valdininkai, iš pradžių šiukšlynus pavadinę „niekieno žemėmis”, vėliau pripažino, kad tarp privačių ir garažų kooperatyvo sklypų yra ir miestui priklausančių plotų. Tačiau kaltės Miesto tvarkymo skyrius prisiimti nenori – esą patys klaipėdiečiai, senu papratimu pilantys šiukšles jiems įprastose vietose, turėtų susigėsti arba bent jau susimąstyti apie ekologiją.
Kasmet – vis baisiau
Šilutės plente įsikūrusios bendrovės „Klaipėdos sofos” direktorius Algirdas Rudelionis kasdieninę kelionę į darbą vadina kliūčių ruožu.
Tuo įsitikinome ir mes – kelias į „Klaipėdos sofas” neasfaltuotas ir toks duobėtas, kad įvažiavus nors į vieną tokią duobę, kažin ar pavyktų išsikapstyti iš jos be pagalbos.
Tačiau ir ši atkarpa – dar ne pats blogiausias teritorijos vaizdas. Abiejose šalikelėse, kiek tik akys užmato – kalnai atliekų ir šiukšlių, kuriose sau namus susikūrė ir benamiai.
„Kaimynystėje – daug pelningai dirbančių ir sąžiningai mokančių mokesčius įmonių. Biudžetą papildome šimtais tūkstančių litų kasmet, miestas dalį iš bendro katilo juk taip pat gauna, o rūpintis Savivaldybei priklausančiomis teritorijomis kažkodėl privalome mes”, – neslėpė apmaudo A. Rudelionis.
Pirmenybė – Pievų gatvei
Pats ne kartą šiukšles bandęs iškuopti verslininkas ilgainiui pastebėjo, jog kovoja su vėjo malūnais. Į švarią vietą, lyg tyčia, kažkas suveždavo dar didesnius atliekų kalnus.
Buvo vieną pilietį net už rankos pagavęs, tas pažadėjęs daugiau atliekų nevežti, tačiau kalnai dažniausiai išdygsta po nakties, o tamsiuoju paros metu teritorijos niekas nesaugo.
Žiemos sniegas šiek tiek Lypkių baisybes pridengdavo, tačiau atšilus orams, visas „grožis” išlindo į paviršių, o verslininkams trūko kantrybė.
Dar viena šiukšlyno pašonėje įsikūrusi bendrovė „Baldų jūra” paprašė Savivaldybės skirti transportą atliekoms išvežti – netekę vilties, kad valdininkai suskubs tvarkyti teritoriją, klaipėdiečiai patys nutarė surengti talką.
Miesto tvarkymo skyriaus specialistei Birutai Šimanskienei prašymai panaikinti nelegalų Lypkių gatvės sąvartyną – ne naujiena. Ši teritorija specialistei seniai žinoma.
„Tarp garažų ir jau išpirktų sklypų yra plotų, kurie priklauso Savivaldybei. Kasmet balandžio mėnesį per talkas šiukšlyną sutvarkome, po metų vėl randame tą patį”, – tikino B. Šimanskienė.
Nelegalių sąvartynų mieste daug, o pajėgų jiems naikinti neužtenka. Pavyzdžiui, artimiausiu metu valdininkai skubės į pagalbą Pievų gatvės gyventojams, kurie taip pat skundžiasi skęstantys atliekų krūvose.
Iškuopę šiukšles šioje vietoje, miesto tvarkytojai žada imtis šalia Lypkių gatvės esančios teritorijos.
Nepatikėjo savo akimis
Žmonių drąsa ir piktybiškumas stebina B. Šimanskienę. Dėl įvairiose uostamiesčio vietose dygstančių sąvartynų valdininkė linkusi kaltinti ne Savivaldybę, kuri neva nespėjanti tvarkyti savo žemių, bet klaipėdiečius, kuriems privatumo riba baigiasi ties buto durimis.
Pernai gegužę Miesto tvarkymo skyrius iš esmės pakeitė šalia Danės paplūdimio esantį kraštovaizdį, šiurpą kėlusį ne vienam praeiviui.
„Išvežėme visą gyventojų suneštą šlamštą – surūdijusias lovas, padangas, kalnus šiukšlių. Po mėnesio važiavau pro šalį ir nustėrau – sutvarkytos vietos nepažinau. Vėl viskas kaip buvę – seni baldai, buitinės atliekos sumestos į tą pačią vietą. Negalėjau patikėti savo akimis – pamačius toje sutvarkytoje vietoje sąvartyną, iš tiesų būtų sunku patikėti, kad vos prieš mėnesį teritorija buvo kone išblizginta”, – klaipėdiečių nevalyvumu ir negeranoriškumu stebėjosi B. Šimanskienė.
Laukia balandžio
Kiekvienais metais Miesto tvarkymo skyrius nelegalius sąvartynus naikina balandžio mėnesį. Į talkas valdininkai sukviečia ir organizacijas.
Bėda ta, kad pavasariniai bendro darbo rezultatai sutirpsta vos ne per mėnesį – kaip vežė klaipėdiečiai šiukšles, taip ir veža. Pastebėjus aplinkos teršėjus, apie juos reikėtų pranešti Klaipėdos aplinkos apsaugos agentūrai, ragina valdininkė, bet ir tai padaryti nėra paprasta – retai kada šiukšlintoją galima pagauti nusikaltimo vietoje.
„Šiemet už atliekų išvežimą privalės mokėti visi – įsigaliojo naujas mokestis, todėl ilgainiui klaipėdiečiams turėtų nebekilti poreikio vežti šiukšles kur papuola, juk kad ir kur bevežtum – reikės mokėti”, – vienintelę nelegalių sąvartynų sunykimo galimybę mato B. Šimanskienė.