Trys ketvirtadaliai gyventojų netekę šeimos maitintojo nepragyventų

Net trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų finansiškai ir kitaip materialiai nepasiruošę šeimos maitintojo nedarbingumui ar netekčiai arba nežino, kaip reiktų tam pasirengti.

Tik 25,2 proc. šalies piliečių teigia esantys finansiškai apsisaugoję šeimos maitintojo netekties atveju. Tokius rezultatus atskleidė bendrovės „Sampo Life Lietuva” prašymu atliktas reprezentatyvus 1016 šalies gyventojų nuomonės tyrimas.

Šeštadalis šalies piliečių sako, jog nesirūpina apsauga ateityje, nes jiems baisu galvoti apie savo ar artimųjų galimą darbingumą arba netektį. Ketvirtadalis skundžiasi, kad jų pajamų užtenka tik kasdieniam pragyvenimui, dėl to finansiškai ar kitaip materialiai nėra užsitikrinę ateities. Dar 8,4 proc. žmonių tiesiog mano, kad reikia gyventi šia diena.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje yra toks platus finansinių instrumentų pasirinkimas, įskaitant gyvybės draudimo apsaugą, kad jis leidžia finansiškai apsisaugoti nelaimės atveju net ir didžiausiems skeptikams bei mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms.

Lietuvos žmonės bankams įsipareigoję grąžinti 14,7 mlrd. litų

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai turi 14,7 mlrd. litų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankams. Iš jų 10,3 mlrd. litų sudaro būsto paskolos, išduotos daugiau kaip 100 tūkst. privačių asmenų – tai reiškia jų finansinius įsipareigojimus vidutiniškai 25-30 metų.

Tuo tarpu tyrimas rodo, kad tik 3,8 proc. didelių finansinių įsipareigojimų turinčių žmonių yra apsidraudę – jie teigė, kad mirties ar nelaimingo atsitikimo atveju šeimos maitintojas yra apdraustas pakankama pinigų suma, kad šeima galėtų gyventi iš draudimo išmokos.

„Gyventojų pasirenkama gyvybės draudimo suma pirmiausia priklauso nuo asmens įsipareigojimų – ar apdraustasis yra šeimos maitintojas, koks paimtos paskolos dydis, įsipareigojimai lizingo bendrovei. Būtina įvertinti neįgalumo dėl nelaimingų atsitikimų draudimo svarbą. Jei pagrindinis šeimos maitintojas tampa neįgalus, gali sugriūti jo šeimos bei vaikų ateitis. Draustis svarbu ir neturintiems šeimos, nes kas ir už kokias lėšas, įvykus nelaimei, pasirūpins neįgaliuoju”? – atkreipia dėmesį Rytis Ambrazevičius.

Vakarų Europos gyventojai gyvybės apsaugai skiria beveik 10 proc. BVP

SAMPO banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Marius Vismantas pasakojo, kad Vakarų Europos valstybėse gyventojai daug rimčiau vertina savo finansinius įsipareigojimus bankams, o šeimos maitintojai atsakingai pasirūpina savo šeimos apsauga, jei juos ištiktų liga, mirtis ar kitokia nelaimė.

Vakarų Europoje (EU 15) gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos sudaro beveik 10 proc. Bendrojo vidaus produkto sumos. Tuo tarpu Lietuvoje gyventojai savo gyvybės apsaugai skiria gerokai mažiau nei 1 proc. BVP.

Lietuvoje vos 1,7 proc. apklaustųjų teigė, kad šeimos nariai investuoja laisvas lėšas ir, atsitikus nelaimei, galės gyventi iš uždirbtų palūkanų. Šiek tiek daugiau saugumo jausmo turi gyventojai (14,9 proc.), kurių šeimoje pajamos gaunamos iš kelių asmenų ar kelių šaltinių. Jie teigia, kad dėl to vieno asmens nedarbingumas ar netektis finansiškai nesužlugdytų šeimos. Dar 4,8 proc. žmonių prisipažino, kad šeima turi materialaus turto, kurį iškeitus į pinigines lėšas, jų užtektų normaliam pragyvenimui.

„Atsižvelgiant į tai, jog daugiau kaip du iš dešimties šalies gyventojų nežino, kaip apsisaugoti šeimos maitintojo nedarbingumo ar netekties atveju, jiems verta pasidomėti investicinio gyvybės draudimo teikiama visapusiška finansine apsauga. Šiam draudimui užtenka skirti nuo 80 litų per mėnesį, užtat šeimos maitintojo ligos, nelaimingo atsitikimo ar mirties atveju šeimai bus išmokėti draudimo pinigai, kurie užtikrins finansinį stabilumą. Pasibaigus investicinio gyvybės draudimo sutarčiai, bet kuriuo atveju gyventojams išmokamos iš investavimo sukauptos lėšos”, – drąsina R. Ambrazevičius.

Analizuojant praktinį pavyzdį, matyti, kad gyvybės apsauga iš tikrųjų brangiai nekainuoja. „Jei 30-metis vyras nori apdrausti savo gyvybę 200 tūkst. litų sumai, tai jam kainuos apie 5 litus, arba mažiau kaip 1,5 euro per dieną. Palyginimui, nemaža dalis gyventojų, net ir teigiančių, kad lėšų užtenka vos kasdieniam pragyvenimui, daug didesnes pinigų sumas kasdien išleidžia rūkymui ir kitiems negyvybiškai būtiniems poreikiams tenkinti”, – alternatyvas lygina R. Ambrazevičius.

„Sampo Life Lietuva” užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus” atliko reprezentatyvią 1016 pilnamečių Lietuvos gyventojų apklausą 20 miestų ir 63 kaimuose.