Nekaupiantys ateičiai būsimieji pensininkai turės išgyventi iš mažiau negu pusės savo įprastų pajamų

„Jei dabartiniai trisdešimtmečiai nesusirūpins pensija, ateityje jiems gali tekti verstis su mažiau negu puse savo įprastų pajamų”, – įspėja SEB Vilniaus banko ekspertai.

Vidutinė pensija Lietuvoje šiandien sudaro 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o tai yra beveik trečdaliu mažiau už pageidaujamą pensijos dydį – 70 proc. ankstesnių pajamų.

Pasak didžiausio Lietuvoje komercinio SEB Vilniaus banko šeimos finansų patarėjos Julitos Varanauskienės, kad dabartiniai trisdešimtmečiai užsitikrintų rekomenduojamą pensiją, taupymui jie turėtų skirti dešimtadalį savo atlyginimo. Vyresniems žmonėms reikėtų atidėti atitinkamai didesnę pajamų dalį.

„Darbingo amžiaus ir pensinio amžiaus žmonių santykis vis mažėja – ir Lietuvoje, ir Vakarų Europoje šios tendencijos vienodos. Tikėtina, kad valstybė negalės visiems užtikrinti pageidaujamo pajamų lygio ateityje. Neišvengiama išvada: kiekvienas, senatvėje norintis turėti kiek daugiau pajamų, privalo pats rūpintis savo pensija jau šiandien”, – sako ekspertė.

Šeimos finansų patarėjos teigimu, ypač didelį dabartinių pajamų ir būsimos pensijos skirtumą pajus didesnes pajamas gaunantys žmonės. „Dar jauniems žmonėms rekomenduočiau įvertinti tris dalykus: kiek laiko jiems liko iki pensijos, kokias pajamas jie norėtų gauti ir iš kur ketina jas gauti”, – sako J. Varanauskienė. SEB Vilniaus banko ekspertė primena, kad dabartiniams trisdešimtmečiams sukaupti trūkstamai daliai pakaktų kaupimui skirti dešimtadalį, o tiems, kuriems iki pensijos liko dešimt metų, atidėti tektų jau trečdalį pajamų.

2006 metais taupymui ar investavimui skiriamų lėšų šalyje padaugėjo ketvirtadaliu. Tyrimų duomenimis, kas mėnesį taupymui skirti daugiau negu 50 litų gali dauguma Lietuvos gyventojų – apie 94 procentus. Tačiau pensijoms sukauptos lėšos (gyvybės draudimo ir pensijų fondų atsargos) ir BVP santykis Lietuvoje rodo, kad lėšų sukaupta dar itin nedaug. 2005 metais šis rodiklis buvo vienas žemiausių Europos Sąjungoje – vos 1,62 procento. Estijoje šis santykis buvo 4,68, Lenkijoje – 4,33. Aukščiausias rodiklis – Olandijoje, kuris buvo net 170,5 procento.

Europos Komisijos duomenimis, vidutiniškai žmogus pensininku būna ketvirtį suaugusio žmogaus gyvenimo. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 517 litų.

Pensijai kaupti ekspertai rekomenduoja ilgalaikio investavimo priemones: antros ir trečios pakopos pensijų fondus, pensijų ar gyvybės draudimą. Pernai Lietuvoje pagal gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo sutartis ir investiciniuose fonduose kaupiamos gyventojų lėšos padidėjo 67 proc. ir dabar viršija 2,8 milijardo litų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.