Kultūros ir sąmoningumo, taip pat administracinių instrumentų stoka. Tokias priežastis įvardina specialistai, paklausti, kodėl mūsų kiemai vis dar pilni senų, nebenaudojamų automobilių. Tačiau problemą gali išspręsti kitas „instrumentas” – mokestis už transporto priemonę.
„Sąmoningumas atsiranda tada, kai iškyla išlaidų klausimas. Jei mokestis už transporto priemonę bus, žmogus supras, kad laikyti metalo laužo po langais jam neapsimoka”, – teigia šalies Demontuotojų asociacijos vadovas Vidas Pocius.
Tam, kad toks mokestis turėtų būti, pritaria ir „Regitros” vadovai. „Taip yra beveik visose šalyse. Jei jis atsirastų Lietuvoje, be priežiūros palikti automobiliai tikrai dingtų iš kiemų”, – sako šios valstybės įmonės generalinis direktorius Ramutis Oleka.
Išregistruoti paprasta
„Regitra” fiksuoja vis daugiau nurašomų ir išregistruojamų automobilių.
Pavyzdžiui, sunaikinti ar parduoti į kitas šalis išregistruojamų mašinų skaičius pernai Lietuvoje didėjo kiekvieną mėnesį – nuo 1 701 automobilio sausį iki 3 363 gruodį. Iš viso 2006 metais išregistruoti 31 124 lengvieji automobiliai. Šių metų sausį taip pasielgta su 3 276 mašinomis.
„Regitra” iki minimumo sumažino biurokratinius reikalavimus tiems, kurie nori išregistruoti savo automobilį – įmonei tereikia pristatyti ne mašiną, o jos registracijos liudijimą, valstybinius numerius bei pažymą apie sunaikinimą. Pastarąją išduos arba metalo supirktuvė, arba sąvartynas.
Nepaisant to, kiemuose ir aikštelėse ratuoto (arba jau be ratų) laužo mažėja gana lėtai.
Trūksta supratingumo
„Yra ne viena priežastis, kodėl žmonės neskuba atsisveikinti su atitarnavusiomis mašinomis. Dalis jų yra išvykę į užsienį arba mirę, dalis pardavė tuos automobilius, tačiau neperregistravo, o naujieji šeimininkai, sumokėję juokingą kainą, juos paliko likimo valiai”, – sako „Regitros” Klaipėdos filialo viršininkas Alfredas Šarka.
Neseniai įsikūrusios ir beveik 40 automobilių sąvartynų vienijančios Demontuotojų asociacijos direktorius V. Pocius įsitikinęs, kad dabar egzistuojanti tvarka negarantuoja savo turtą pametusių žmonių supratingumo.
„Administraciniai instrumentai nepajėgūs problemos išspręsti iki galo. Pavyzdžiui, pernai pavasarį Vilniuje Ekologinė policija rengė senienų šalinimo iš kiemų akcijas.
Be priežiūros paliktų nenaudojamų automobilių savininkai buvo raginami juos patraukti, o mašinos nuvelkamos į aikštelę. Ir kas? Ten jos paliekamos amžiams, nes įstatymai valstybei neleidžia nei sunaikinti tokio turto, nei parduoti”, – sako V. Pocius.
Moka visa Europa
Pasak jo, trūksta ir visuomenės informavimo – galbūt žmonės iki šiol įsivaizduoja, kad automobilio išregistravimas yra sudėtinga procedūra.
„Tačiau vienas svarbiausių dalykų – kultūros ir supratingumo stoka. Daugumai tokių senienų savininkų nerūpi, kad jos užima kito automobilio, naudojamo, pavyzdžiui, kaimyno, vietą. Tas sąmoningumas atsiras, kai žmogus per metus už neišregistruotą ir kieme pamestą automobilį turės mokėti, pavyzdžiui, po 30 ar 50 litų”, – galimą sprendimo būdą įvardina V. Pocius.
Anot jo, nesvarbu, kas administruotų šiuos mokesčius – ar Finansų ministerija kaip turto mokestį, ar Aplinkos ministerija kaip taršos mokestį: „Svarbiausia, žmogus nenorėtų mokėti už laužą.”
„Panašūs mokesčiai yra beveik visose Europos Sąjungos šalyse, – teigia „Regitros” generalinis direktorius R. Oleka. – Minčių įvesti tokį yra ir Lietuvoje, tačiau kol kas visa tai – tik ore sklandančios kalbos, nėra jokių konkrečių sprendimų”.
Jo nuomone, logiškiausias būtų Vokietijos principas – ten mokestis už transporto priemonę skaičiuojamas remiantis net 13 skirtingų kriterijų – nuo automobilio pagaminimo metų ir variklio darbo tūrio iki žmogaus pajamų.
„Manau, optimalus jo dydis metams būtų kaina, už kurią galima prisipilti nuo pusės iki pilno bako kuro”, – teigia R. Oleka, pridurdamas, kad toks mokestis ir pašalintų iš kiemų nenaudojamus automobilius ir paskatintų naujesnių mašinų pirkimą.
Šiuo metu tikslus nebeeksploatuojamų, tačiau ir neišregistruotų automobilių skaičius nežinomas.
Tačiau, pasak R. Olekos, netrukus ruošiamasi nustatyti, kiek automobilių yra draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kiek jų patikrinama techninių apžiūrų centruose, ir šiuos duomenis palyginti su registruotų automobilių skaičiumi – tada ir bus galima daryti išvadas.
Superka ne visi ir ne viską
Ši problema turi ir kitą aspektą – V. Pocius ragina žmones nenaudojamus automobilius atvežti į sąvartynus, tačiau pripažįsta, kad ne visi jų priima bet kokio modelio mašinas.
„Mūsų asociacijai priklausančių sąvartynų savininkams bandome paaiškinti, kad tai – ir pareiga, ir prievolė. Tačiau vien legalių sąvartynų yra 200, nelegalių – tris kartus daugiau, ir tikrai ne kiekviename priims senesnes mašinas.
Žinoma, mašinos įvertinimas taip pat subjektyvus dalykas – vieni už tą patį modelį gali žmogui sumokėti vieną sumą, kiti – visai kitą. Gal ir tai yra priežastys, kodėl neskubama atsikratyti nebevažiuojančių automobilių”, – neneigia V. Pocius.