Vyrų įžeidumą galima vertinti griežtai – pareikšti, kad įžeidi esybė neturi jokios teisės vadintis vyru, ir nėra čia apie ką mąstyti. Tačiau tos, kurios savo kailiu patyrė, ką reiškia bendrauti su tokiu žmogumi, žino – problema yra…
Įžeisti galima kiekvieną. Skirsis turbūt tik pastangos, kurių prireiks šiam tikslui pasiekti, ir laikas, kol susitaikysite.
Labiausiai įsižeidžiantys kaip tik ir yra tie, kurie tvirtina, kad jų įžeisti neįmanoma. Jie – patys sudėtingiausi. Toks vyras sako: „Mane įžeisti – utopija”, ir nueina pasipūtęs. O jums telieka spėlioti, ir ką gi tokio pasakėte ar padarėte ne taip. Jei paklausite tiesiai, vyras atsakys: „Na, ką tu, aš visai neįsižeidžiau! Viskas gerai”. Ir tai sakydamas nutaisys tokią išraišką, kad iškart suprasite: „Tikrai ne viskas gerai, tačiau tavęs tai neliečia, ir apskritai – atstok.” Kam patiktų tokiu būdu po dešimt kartų per dieną sužinoti, kur tavo vieta?
Kita gausesnė kategorija vyrų įsižeidžia, kai jiems nurodomi trūkumai, apie kuriuos šie nė neįtaria. Pamėginkite tokiam pasakyti, kad jo juokeliai lėkšti, o elgesys vulgarus, ir pamatysite. Apskritai su priekaištu dėl proto trūkumo vyrai susitaiko lengviau negu su priekaištu dėl humoro stokos.
Gausiausiai kategorijai priskiriami „įžeidaus” tipo vyrai. Tokie užsigauna dėl ydų, kurias ir patys puikiai žino. „Ak, tu jau plikti pradėjai!” – džiaugsmingai pranešate turėdama galvoje, kad jam tai labai tinka ir kad testosteronas yra puikus dalykas. O jis, dvi valandas praleidęs prie veidrodžio bandydamas sukurpti ant galvos vešlią šukuoseną, kreivai šypsosi ir mintyse užsibraukia dar vieną brūkšniuką.
Dar yra nedidelė grupelė vyrų, kurie įsižeidžia šiaip sau, be jokios dingsties arba patys susikurdami ją tuščioje vietoje. Pridėjusios ranką prie širdies prisipažinkime: juk ir mes taip nusidedame. Norime pademonstruoti charakterį, pasiekti tai, ko geidžiame, arba tiesiog parodyti, jog irgi esame ne iš kelmo spirtos. Tačiau kas atleistina moteriai, visiškai neleistina vyrui. Šie manipuliuotojai – patys nemaloniausi iš visų įžeidžių stipriosios lyties atstovų.
Atstok, brangioji, aš liūdžiu
Vyrai turi mažiau būdų, kaip pademonstruoti pasauliui savo nuoskaudą, negu moterys. Įžeidūs vyriškiai iš esmės skirstomi į tris kategorijas: tylenius, karštakošius ir kerštautojus.
Tylenis
Šis tiesiog pasipučia, nutyla ir išsisuka nuo bet kokių mėginimų užmegzti su juo neutralų pokalbį. Taikytis su tokiu sunku, nes iš surukusio veido neįmanoma nustatyti patirtos nuoskaudos sunkumo. Tylenis gali pūstis savaitėmis, o gali ir iškart atleisti, kai tik plekštelėsite jam per petį ir pasakysite: „Na gerai, ką tu čia iš tikrųjų…” Jeigu į tuos žodžius sulauksite bent šiokio tokio atsakymo, manykite, kad susitaikėte, jei ne – iki paliaubų dar ilgas kelias.
Karštakošis
Jam būdinga trenkti durimis, sviesti po kojomis švarką ar telefoną į sieną. Nors ir keista, su tokiu vyru lengviausia pyktis ir paprasčiausia taikytis. Metė į sieną telefoną – trenkit žemėn rankinę. Pamatysite, padėties absurdiškumą jis įvertins akimirksniu (nors galbūt ne iškart prisipažins). Be to, po audringo emocijų proveržio karštakošis dažnai patiria šį tą panašaus į nepatogumo jausmą, kuriuo puikiausiai galima pasinaudoti.
Kerštautojas
Nuo šio reikia sprukti kuo greičiau ir nesapalioti apie jokią nežemišką meilę, dėl kurios įmanoma viską iškęsti. Kokia gali būti meilė, jeigu jis, patyręs nuoskaudą, kantriai laukia, kol išeisite iš namų, o tada… metodiškai ir kruopščiai siauromis juostelėmis sukarpo visus jūsų drabužius!? Arba, niekšas, paskambina į darbą ir smulkiai nupasakoja viršininkui, ko neva galima iš jūsų sulaukti. Tiesą sakant, toks žmogus – apskritai ne vyras…
Kas kliūva
Kas konkrečiai gali įžeisti visų šių kategorijų atstovus? Diapazonas platus, tačiau populiariausios dvi temos: nepripažintas talentas ir dėmesio stoka. Tai tikrai rimtos priežastys pajusti nuoskaudą. Visais kitais atvejais galite suraukti nosį ir purkštelėti: „Radai dėl ko įsižeisti!”
Nepripažinti talentai paprastai priklauso tylenių kategorijai. Tokį įskaudinti nesunku – pakanka užsnūsti įdomiausioje jo poemos vietoje.
Tačiau patenkinti jį taip pat lengva. Užtenka nuryti žiovulį ir pasakyti: „Štai šis tavo eilėraštis man patinka labiau.” Dar geriau būtų, jei sugebėtumėte pacituoti bent porą eilučių. Kitaip sakant, jeigu vyras jums tikrai brangus ir esate pasiryžusi žygdarbiams dėl meilės, ruoškitės. Valandų valandas teks klausytis eilių (dažniausiai nevykusių), dainų (beveik visuomet nuobodžių) ir pasakojimų apie kolegas, kurie visai jo nevertina, nors patys yra kvailiai. Pagalvokite, ar ne per didelė kaina?
O prie dėmesio stokos toks vyras gali priskirti bet ką. Išėjote su drauge pasivaikščioti po parduotuves, palikote jį vieną – įsižeidė. Pasiėmėte drauge – jam nuobodu ir liūdna. Pažvelgėte kaip nors ne taip į kitą vyrą – įsižeidė.
Susimąstykite… Kodėl vaikštote po parduotuves su drauge, o ne su juo, kodėl žvilgčiojate į kitus vyrus? Gal jums tiesiog neįdomu kartu? Ar tau tikrai reikia tokio nuobodos? Atmink, vyrai, įsižeidžiantys dėl dėmesio stokos, dažnai priklauso kerštautojų kategorijai.
Taigi jei norite patausoti nervus ir dvasinę ramybę, nesivelkite į santykius su įžeidžiu tipu. O jei vis dėlto sumanysite susieti ateitį su tokiu vyru, būkite tikra, kad amžinai teks taikytis su pažeidžiama savimyla, jautria širdimi ir visais nepripažinto talento proveržiais. Deja, mažai kam tai pavyksta. O tada jau vyras gali susimąstyti, ar jam reikalinga tokia beširdė!
Kaip pasinaudoti jo nuoskauda?
* Pasakyti: „Tu čia pūskis, o aš einu į grožio saloną”
(kiti variantai: „…pas draugę”, „…pasivaikščioti”).
* Kaip paguodos prizą pateikti save, apsivilkusią ką tik nusipirktus gundančius apatinius.
* Pulti į depresiją (esu tokia šiurkšti!), pratrūkti raudoti ir laukti paguodos.
* Suvaidinti siaubą ir użsidaryti vonios kambaryje (tik prieš tai reikėtų paslėpti jame aromatinę żvakę ir meilės romaną).
* Paklausti: „Na, ką man padaryti?” Sulaukti atsakymo: „Nieko”, ir ramia sążine nieko nedaryti (vakarienės – taip pat).