Prieš rinkimus – valdžios išlaidavimo metas

Ekonomikos ekspertai pripažįsta, kad prieš praėjusius savivaldybių rinkimus kaip iš gausybės rago valstybės pinigus dalijusios valdančiosios partijos rengėsi ir rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams

Nuo metų pradžios praėjo vos keli mėnesiai, o valdžia jau spėjo parodyti neregėtą dosnumą: buvo padidintos pensijos, socialinės pašalpos, kovo pradžioje bus gražinta didžiausioji rublinių indėlių dalis.

Artėjant savivaldybių rinkimams Vyriausybė pažadėjo didesne suma finansuoti žemdirbių nuostolius, patirtus dėl gamtos stichijų, o likus kelioms dienoms iki balsavimo ministrų kabinetas dar spėjo priimti nutarimą dėl svaresnio valdžios indėlio renovuojant senus daugiabučius namus.

Dar neatslūgus savivaldybių rinkimų atgarsiams – kovo pirmąją įsigalioja didesnis akcizas rūkalams. Dėl šio nepopuliaraus žingsnio turėtų gerokai pabrangti cigaretės.

Politikos abėcėlė

Tokį valdžios geranoriškumą ekonomikos ekspertai sieja su gera valstybės finansų būkle – pernai valstybės biudžeto pajamos viršijo išlaidas, gauta 2,2 mlrd. litų už parduotas „Mažeikių naftos” akcijas. Kita vertus, nei metų neskaičiuojanti valdančioji koalicija turi puikią progą rinkėjams pasirodyti iš geriausios pusės.

„Negali smerkti Vyriausybės, nes ji daro gerus darbus. Ji turi laisvę ir, savaime suprantama, malonias žinias praneša prieš rinkimus, kad pratęstų rinkėjų palankumą. Tai politikos abėcėlė”, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Jonas Čičinskas.

„DnB Nord” banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenka teigia, kad valstybės rezervas didesnėms išlaidoms yra nemažas – fiskalinis deficitas mažėja, o jį didinti galima iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto – toks lygis neleistų Lietuvai pereiti prie euro.

Juo labiau kad viską sudėjus suma gaunasi ne tokia ir didelė, turint galvoje rekordiškai didelį biudžetą. Kita vertus, pajamų surinkimo atžvilgiu nei praėję, nei ateinantys metai ne prastesni. Vyriausybė pasiliko lėšų atsargą gyventojų pajamoms didinti artėjant ir Seimo rinkimams”, – sakė Titarenka.

Vyriausybė žada rudenį apsispręsti dėl spartesnio gyventojų pajamų mokesčio mažinimo, padidinti minimalią mėnesio algą.

Spekuliacijos data

„Tai, kad nemažai valdžios sprendimų siejama su rinkimine kampanija, iš dalies yra opozicijos problema. Ji neišreikalauja, kad, planuojant išlaidas, sprendimai būtų priimami tam tikru laiku, kai negalima jų sieti su rinkimais. Pavyzdžiui, jei didinama pensija ar atlyginimas, tai sprendimas turėtų būti priimamas finansinių metų pradžioje, o ne viduryje. Nėra objektyvaus pagrindo to daryti liepą ar spalį”, – kalbėjo socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka.

Pasak jo, spekuliuoti data leidžia teisės aktų neapibrėžtumas, kai Vyriausybei paliekamos gana laisvos rankos laikui pasirinkti. „Juk galima buvo didinti pensijas ir nuo sausio 1 dienos. Pinigų buvo, o įtarimų būtų mažiau, jog viskas daroma tik dėl rinkimų”, – teigė Lazutka.

Vis dėlto ne visus Vyriausybės sprendimus, pasak specialistų, reikia vertinti kaip rinkiminės kampanijos sudedamąją dalį. „Pasirinkimą anksčiau grąžinti rublinius indėlius siečiau ne su rinkimais, o su pasirengimu pereiti prie euro. Kad nereikėtų 2008 sukelti infliacijos didėjimo – čia išmintingai pasielgta”, – teigė Čičinskas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.