Muziką ir kino filmus internete platinančios svetainės stipriai kenkia legaliam verslui, tačiau Lietuvoje su virtualiais piratais kol kas beveik nekovojama.
Užsienyje jau kelerius metus griežtai baudžiami ne tik piratinių svetainių savininkai, bet ir nelegalią produkciją „pumpuojantys” žmonės.
Nors mūsų šalyje autorių teises gina net kelios institucijos, įkurtas specialus policijos poskyris, tūkstančius nelegalių kūrinių į savo kompiuterius kasdien atsisiunčiantys vartotojai lieka nenubausti. Dainų autoriai, oficialūs filmų platintojai ir kompaktinių plokštelių gamintojai dėl šios netvarkos praranda tūkstančius litų.
Baudžia vienetus
Nelegali informacija prieinama kiekvienam, net vaikui. Užtenka paieškos lauke anglų kalba įrašyti vos du žodžius – „muzika” ir „pumpavimas” („music download”), ir kompiuterio ekrane pasirodo šimtai savo paslaugas siūlančių svetainių adresų.
Autorių teises ginančios organizacijos LATGA-A atstovė Erika Straigytė „Klaipėdai” sakė esą problema tokia didelė, kad visus pažeidėjus būtų sunku ne tik nubausti, bet ir identifikuoti.
„Intelektinė nuosavybė, kaip ir turtinė, ginama įstatymų, tačiau jų vykdymą sukontroliuoti sunku arba beveik neįmanoma”, – bejėgiškumo neslėpė ji.
Paklausta, kokia išeitis iš situacijos jai atrodo tinkamiausia, E.Straigytė aiškino, kad problemą pavyktų išspręsti tik tada, kai žmonės suvoks, jog vadinamasis informacijos „pumpavimas” yra vagystė.
„Visuomenei trūksta sąmoningumo. Dauguma žmonių nemokamą dainų ir filmų „pumpavimą” laiko norma. Jie net nesuvokia, kad autoriai iš to negauna nė cento”, – sakė ji.
LATGA-A atstovės teigimu, Lietuvai reikia stipraus centro, kovosiančio su virtualiais piratais.
„Pernai lyg ir buvo nuspręsta kurti tokį antipiratinį centrą, tačiau kalbos liko kalbomis. Iki šiol niekas nepajudėjo. O mes ir toliau baudžiame tik vienetus, tiriame tik pavienius atvejus”, – guodėsi E.Straigytė.
Policija nesikiša
Nors Lietuvos kriminalinėje policijoje ir įkurtas nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų skyrius, jo viršininkas Markas Marcinkevičius teigė, kad tirti nelegalaus informacijos „pumpavimo” atvejus nėra jo kompetencija. Esą šis skyrius kovoja, pavyzdžiui, su šmeižikais, kurie internete palieka straipsnių herojų garbę ir orumą paminančius komentarus.
Tačiau muziką ir filmus platinančios bendrovės pastebi, kad problemą būtina spręsti.
Kino teatro „Cinamon” rinkodaros vadybininkė Jolita Valaikaitė dienraščiui teigė, kad verslui daroma didelė žala.
„Verslas yra verslas. Visi nori užsidirbti. Gal kino teatrams tai nelabai skausminga, nes vaizdo ir garso kokybę vertinantys žmonės bet kokiu atveju eina žiūrėti filmų. Aišku, pasitaiko ir tokių, kurie internete rastą filmą žiūri namie, kompiuterio ekrane. Patogu – pinigų už bilietą mokėti nereikia, nors įrašo kokybė ir yra prasta”, – pasakojo kino teatro atstovė.
Ji įsitikinusi, kad kur kas didesnę žalą piratinės svetainės daro filmus nuomojančioms bendrovėms, garso įrašų pardavėjams.
„Žinoma, įstatymas yra, tačiau kas jį vykdo? Matyt, niekas. Šiaip reikėtų bausti ne tik svetainės kūrėjus ir prižiūrėtojus, bet ir vartotojus. Kiekvienas privalo atsakyti už savo veiksmus. Autorinių teisių nepaisymas – opi mūsų visuomenės problema. Kol neįsisavinsime, kad už viską – už filmus ir muziką taip pat – reikia mokėti, tol kentės legalus verslas”, – įsitikinusi J.Valaikaitė.