Lyginti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro uostus, jų darbo rezultatus – įprasta dar nuo sovietinių laikų. Tačiau dėl objektyvumo derėtų lyginti ne vien tik oro uostus, bet visas civilinės aviacijos sritis.
Čia ir prasideda problemos, nes kaip galima lyginti, tarkim, lietuviškąją „flyLAL-Lithuanian Airlines” ir latvių „airBaltic”? Juk pastaroji, būdama lyderė savo šalyje, sugeba dar ir daugiau už savo pagrindinę konkurentę aptarnauti keleivių Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU). O mūsų vadinamasis nacionalinis vežėjas (beje, šio skambaus titulo lietuviškai aviakompanijai niekas nesuteikė) ničnieko negabena Latvijos rinkoje. Lyginti oro uostų darbą – visuomet buvo daug paprasčiau. Bet ir čia neapsieinama be metodologinių netikslumų.
Ar Ryga skraidina daugiau už Vilnių?
Kai kalbame, kad pernai Tarptautinis Rygos oro uostas aptarnavo 2,5 mln. keleivių, visiškai tiksliai galime pasakyti, kad tiek žmonių Latvijoje ir pasinaudojo oro transporto paslaugomis. (Tiesa, dar pridėkime ir dalį Lietuvos vakarinio pakraščio gyventojų – jiems visuomet buvo ir bus patogiau vykti į Rygą negu į Vilnių.) Rygoje veikia iš esmės vienintelis tarptautinis oro uostas visoje Latvijoje, nes tik Liepojoje ir tik vasarą funkcionuoja dar vienas oro uostas šioje šalyje, priimantis tik „Fokker-50” tipo lėktuvėlius iš Rygos ir atgal.
Analogiška padėtis ir Estijoje, nors aviacijos žinynai nurodo ten esant dar keturis oro uostus: Tartu, Pernu, Kuresarės ir Kerdlos. Tačiau visi išmanantys šios šalies oro verslo specifiką pasakys, kad vienintelis normalus oro uostas tėra Taline.
Visiškai kitokia situacija Lietuvoje. Mūsų šalis vienintelė iš trijų Baltijos valstybių turi net tris visus metus veikiančius tarptautinius oro uostus: Vilniuje, Kaune ir Palangoje.
Kaunas
Kaunas, beje, kai kuriais parametrais lenkia sostinės oro uostą: čia dažniau būna geresnis oras (tas labai aktualu žinant neretus rūkus TVOU), jo kilimo ir tūpimo takas ilgesnis bei platesnis už sostinės oro uosto, o ir apskritai jis turi didesnių perspektyvų plėstis. O štai visa Kauno oro uosto infrastruktūra – vis dar kaip vakarykštė diena. Nieko nuostabaus: šis oro uostas visada buvo laikomas kaip atsarginis Vilniui, o gerą dešimtmetį po nepriklausomybės paskelbimo jis, galima sakyti, merdėjo. Visus keleivius susirinkdavo Vilnius.
Tai ir natūralu: aviacijoje 100 kilometrų – ne atstumas, o kai yra galimybė rinktis, kiekviena aviakompanija pasirinks sostinės oro uostą. Kadangi juo naudojasi visas verslo ir valdžios elitas, diplomatinis korpusas, turistai ir pan. – žodžiu, visi tie keleiviai, kurie iki šiol sudaro (ir visada sudarys) nemažą ir „garantuotą” dalį tarp TVOU klientų. Laimei, neseniai Kauną atrado Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair”. Tai ir prikėlė šią valstybės įmonę iš stagnacijos: vien pernai airiai per Kauną skraidino bemaž ketvirtį milijono keleivių. Tiesa, vienu metu čia buvo atėjusi dar viena – vengrų – pigių skrydžių bendrovė „Vizz Air”, bet vėliau apsižiūrėjo, kad per daug apsižiojo – nespėja skraidinti keleivių pelningesniais maršrutais Europoje. Tačiau penkerių metų sutarties su kauniečiais vengrai nenutraukė ir pažadėjo: kai tik galės, sugrįš.
Dar derėtų pridurti, kad per Kauno oro uostą daugiausia iš visų šalies oro uostų gabenama oro siuntų. O jei tik šalia jo plėsis ir laisvoji ekonominė zona, siuntinių srautas tik didės.
Palanga
Mažiausias – Palangos oro uostas – pernai aptarnavo 110 828 keleivius ir pamažu, bet atkakliai siekia savo tikslo: aptarnauti 300 tūkst. keleivių per metus. Su ES pagalba tvarkomas šis oro uostas bei šalia kaip ant mielių auganti Klaipėda, atrodo, sudaro realias sąlygas tai vizijai išsipildyti. O jei dar aviakompanijos maksimaliai išnaudos maršrutą Palanga-Maskva, keleivių srautas turėtų dar labiau didėti. Turtingi ir pasiturintys rusai niekada nepamiršo Baltijos pajūrio.
Terminalas
Ir didžiausias Lietuvos oro uostas – TVOU – pernai aptarnavo 1,451 mln. keleivių (palyginti su 2005 metais, 13,2 proc. daugiau). Sparčiai statomas naujas keleivių terminalas (bendras trijų aukštų šio statinio plotas viršija 17 tūkst. kv. m ir lygus ankstesniems dviem). Neabejojama, kad jis ims veikti, kaip ir planuota, šių metų spalio mėnesį. Šis terminalas atliks dvejopą funkciją. Pirma, Lietuvai įsiliejus į Šengeno oro erdvę jame bus visiškai atskirti Šengeno ir ne Šengeno oro erdvių keleivių srautai. Antra, jis užtikrins vis didėjantį TVOU keleivių srauto aptarnavimą. Taigi sostinės oro uostas jau artimiausioje ateityje galės puikiai susidoroti ir su 3 mln. keleivių srautu.
Jei sudėtume visų trijų mūsų šalies oro uostų pernai aptarnautų keleivių skaičių, gautume gana įspūdingą skaičių – 1,8 mln. keleivių. Tad ar jau taip ir atsiliekame nuo Rygos ir Talino? Be to, mūsų keleiviai turi galimybę rinktis, iš kur skristi į Londoną, Dubliną, Stokholmą ar Frankfurtą: iš Vilniaus ar iš Kauno. Nei latviai, nei estai to neturi ir neturės.
Ar Lietuva statys dar vieną oro uostą?
Ši mintis vis kamuoja kai kuriuos valdininkus ir politikus. Antai Vilniaus ir Kauno merai vis nepraleidžia progos ir kartu, ir po vieną išreikšti pageidavimą, kad, girdi, būtų neblogai kažkur tarp šių dviejų didmiesčių pastatyti „naują ir gražų oro uostą”. Tik abu merai (matyt, dėl savo naivumo nežinodami) nutyli, kad visame civilizuotame pasaulyje tarptautinius oro uostus steigia, stato ir valdo valstybės, o ne savivaldybės. Ir jei iš tiesų tokia būtinybė kybotų ore, atitinkamą sprendimą priimtų šalies Vyriausybė su Seimo pritarimu. Juk tokio objekto statyba – tai milijardinės išlaidos (sąmata siektų bent jau 1,5-2 mlrd. litų). Štai kodėl apie tokio oro uosto statybos sąnaudas abu merai kaip susitarę ir tyli.
Zigmas Balčytis, kol buvo susisiekimo ministras, irgi mėgo samprotauti šia tema: „Esu įsitikinęs, kad artimiausiu metu reikės pradėti rimtą diskusiją dėl naujo oro uosto statybos už Vilniaus ribų. Dabartinis oro uostas nebegali plėstis, priimti ypač didelių lėktuvų. Manau, galime planuoti, kad apie 2015-2020 metus turėsime naują oro uostą.” Tačiau naujas susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius apie tai net neužsimena. Tyli ir Balčytis, ėmęs skaičiuoti šalies finansus: matyt, „atliekami” keli milijardai litų šalies biudžete nesimėto. Tiesa, dar nerimsta Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Kairys, visai neseniai pasisakęs už tokio objekto statybą „kažkur netoli nuo automagistralės Vilnius-Kaunas”. Bet toks neišmanymas atleistinas žmogui, kuris su aviacija nelabai ką iki tol turėjo bendra ir kuris, pavyzdžiui, per naujo TVOU keleivių terminalo projekto aptarimą labiausiai domėjosi, ar jame bus pakankamai… parduotuvių. Mat būdamas komandiruotėse jis tokiose parduotuvėse labiausiai ir mėgsta apsipirkti.
Vis dėlto jokiuose strateginiuose Vyriausybės, Susisiekimo ministerijos planuose apie naujo oro uosto statybą kol kas nėra jokių užuominų. Ir jei ateityje Vilniaus oro uostas su nauju keleivių terminalu bei pailgintu kilimo ir tūpimo taku galės aptarnauti apie 3 mln. keleivių, Kauno (taip pat su nauju terminalu) – apie 1,5 mln. keleivių ir Palangos – apie 300 tūkst. keleivių, ar bereikės to „naujojo” oro uosto? Jis, beje, atimtų bet kokią plėtros perspektyvą iš abiejų sostinių oro uostų. O ir ar visi vilniečiai bei kauniečiai (ir jų svečiai) norėtų belstis keliasdešimt kilometrų pirmyn ir atgal, ir vis iki to „naujojo” oro uosto?
Ką planuoja estai ir latviai?
Pasirodo, Talino oro uostas yra dar arčiau miesto centro (vos 4 km) negu Vilniaus (7 km). Estai apskaičiavo, kad jų vienintelis tarptautinis oro uostas po dešimtmečio kito iš tikrųjų gali nebesusitvarkyti su taip pat nuolat didėjančiu keleivių srautu, tad jau nužiūrėjo jam naują vietą. Tai karinis oro uostas Emari. Naujas tarptautinis oro uostas būtų bent jau dukart didesnis už esamą, bet apie jo statybos, o juo labiau eksploatacijos pradžią estai kalba labai atsargiai. Bent jau planuojama, kad jis ims veikti po 25 metų. Kol kas estai labai sėkmingai stato naują keleivių terminalą Talino oro uoste. Iš beveik 40 mln. eurų, skirtų jo statybai, jie net du trečdalius išsikovojo iš ES.
Štai kur mūsų politikai ir valdininkai galėtų demonstruoti savo išmonę ir sugebėjimus – padėti Europos pinigais jau esantiems šalies oro uostams. Juk vilniečiai naują keleivių terminalą (o jo sąmata gali būti ne mažesnė nei Talino) stato vien iš savo gauto pelno ir už bankų paskolas. Kaip paspartėtų visos kitos statybos bei rekonstrukcija tame pačiame TVOU, jei mūsų politikai būtų taip padėję sostinės oro uostui kaip saviškiam padėjo estai!
Rygos oro uostas taip pat nenutrūkstamai rekonstruojamas, o besiplečianti sostinė nenumaldomai artėja ir prie jo. Latviai neslepia savo planų: 2013 metais Ryga turi būti pasirengusi aptarnauti 10 mln. keleivių. Tam per artimiausius penkerius metus latviai pasiryžę investuoti net 400 mln. eurų. Jie, ko gero, pagrįstai tikisi didžiulės ES paramos. Rygos oro uosto prezidentas neseniai pasakė: „Dar prieš keletą metų buvo kilusi tokia mintis – pasitraukti toliau nuo sostinės ir pastatyti naują oro uostą. Deja, Latvija negali sau leisti statyti naujo oro uosto – tai pernelyg brangu.” Taigi ir latviai, ir estai turės tik po vieną tarptautinį oro uostą. O mes plečiame visus tris (kiekvienas Lietuvos tarptautinis oro uostas plečiamas pagal Susisiekimo ministerijoje patvirtintą vystymosi strateginį planą). Išsidėstę jie, beje, gana tolygiai visoje šalies teritorijoje.
Tad bent jau ateityje būkime korektiški: lygindami Vilnių su Ryga bei Talinu prie jo aptarnautų keleivių pridėkime ir tuos, kuriuos aptarnavo Kaunas bei Palanga.
O kalbos apie „naują” oro uostą… Kaip būtų gerai, kad jos virstų „pramušta” milijonine ES pagalba: na kuo mes blogesni už estus ar latvius?