Darbo jėgos trūkumas mūsų šalyje jau senokai tapo problema ir darbuotojus stengiamasi įvairiausiais būdais prisivilioti bei išlaikyti, tačiau agentūrinio darbo atvejų, kai „išnuomotas” darbuotojas jaučiasi diskriminuojamas, pasitaiko.
Tiesa, įstatymai agentūrinio darbo (kai viena įmonė, sudariusi su kita civilinių paslaugų teikimo sutartį, deleguoja savo darbuotojus atlikti darbus ar teikti paslaugas kitai įmonei) nedraudžia. Be to, agentūrinis darbas turi ir savų pliusų, tačiau ne taip jau retai, net ir Vakarų šalyse, šie pranašumai – ne darbuotojų atžvilgiu.
Piktinasi neteisybe
„Vakarų ekspreso” redakciją pasiekė skaitytojo skundas dėl darbo UAB „Masterfoods” gamykloje Gargžduose.
Laiške rašoma, jog toje pačioje gamykloje dirbantys žmonės priklauso dviem darbdaviams – vieni yra „Masterfoods”, o kiti – IĮ „Lukrasta” operatoriai. Ir vieni, ir kiti dirba tą patį darbą, tačiau „Lukrastos” darbuotojų mėnesinis atlyginimas esąs mažesnis, mažesnis ir priedas už lankomumą, esą žymiai skiriasi ir ketvirtinės premijos, „Masterfoods” darbuotojai gauna ir vadinamąjį tryliktą atlyginimą. Kiekvienais metais vyksta „Masterfoods” darbuotojų procentuotės, ir nors po truputį pridedama prie atlyginimo.
„Lukrastos” žmonės esą nedalyvavo ir naujametėje loterijoje, kurioje buvo dalijamos iš tiekėjų gautos dovanėlės. Nepasitenkinimą „Lukrastos” darbuotojams esą kelia ir tai, kad galimybė pereiti į „Masterfoods” suteikiama visai neilgai dirbusiems operatoriams – esą galbūt bijoma, kad vyrai pabėgs į užsienį. Tuo tarpu sąžiningai, be nuobaudų ir nedarbingumo lapelių jau dvejus ar trejus metus dirbantys žmonės susitaikė su mintimi, kad „Masterfoods” jiems nematyti. Tokia neteisybė esą piktina ne vieną „Lukrastos” darbuotoją – tas pačias pareigas einantys žmonės norėtų būti įvertinami ir apmokami vienodai.
Įsidarbinti – lygios galimybės
Bandydamas paaiškinti situaciją bendrovės „Masterfoods” viešųjų ryšių skyriaus vadovas Ramūnas Severinas pabrėžė, jog skundą atsiuntusio skaitytojo laiške minimi darbuotojai nėra sudarę darbo sutarčių su UAB „Masterfoods”. IĮ „Lukrasta” jau ne vienerius metus pagal sutartį su UAB „Masterfoods” teikia trumpalaikes ir ilgalaikes kvalifikacijos nereikalaujančias paslaugas.
„Šios paslaugos padeda mūsų didelei ir dinamiškai įmonei veiksmingai reaguoti į vartotojų poreikio sąlygojamus gamybos organizavimo pokyčius”, – teigė R. Severinas.
O bendrovė „Masterfoods”, anot jo, užtikrina lygias galimybes visiems asmenims įsidarbinti šioje įmonėje, nepriklausomai nuo jų ankstesnės darbovietės ar darboviečių.
„Priimant naujus darbuotojus yra vertinama potencialaus darbuotojo turima kvalifikacija, jo ar jos patirtis, turimų žinių kiekis, reikalingas atitinkamoms darbo funkcijoms atlikti ir kiti objektyvūs kriterijai, susiję su būsimomis kandidato pareigomis UAB „Masterfoods”. Todėl „Lukrastos” darbuotojai, kaip ir bet kurie kiti asmenys, yra priimami į darbą UAB „Masterfoods” jų prašymu, tačiau tik esant laisvų darbo vietų (ir poreikiui jas užpildyti), atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus”, – patikino R. Severinas.
Skirtingi darbdaviai – skirtingos sąlygos
„Atlyginimo klausimas susijęs su tuo, kaip susitariama darbo sutartyje, nors, žinoma, apribojimų dėl įvairios diskriminacijos yra. Šiuo atveju sunku konstatuoti, kad būtų pažeidimas. Skirtingi darbdaviai skirtingai susitaria su darbuotojais dėl darbo sąlygų, nesvarbu, kad darbo teritorija ta pati”, – komentuodamas situaciją sakė Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Arūnas Džiugas.
Anot jo, profesinės sąjungos nelabai teigiamai vertina agentūrinį darbą, tačiau jį draudžiančių teisės aktų Lietuvoje nėra.
A. Džiugas sakė neprisimenąs, kad Darbo inspekcija būtų gavusi darbuotojų skundų dėl nevienodo atlyginimo, yra pasitaikę tik nepasitenkinimo premijomis, kai vienam jos duodamos, o kitam – ne, atvejų.
Dėl to, kad kai kurie „Lukrastos” operatoriai greičiau už dirbančiuosius kur kas seniau pereina į „Masterfoods”, A. Džiugas taip pat sakė regimų pažeidimų nematąs ir patarė patiems žmonėms bandyti siūlyti savo paslaugas „Masterfoods”. Juolab kad ir pastaruoju metu pasirodo skelbimų, jog bendrovė ieško darbuotojų.
Įtariančius, jog vis dėlto teisės pažeidimų esama, A. Džiugas kvietė kreiptis į Darbo inspekciją.
Minusai – dažniausiai darbuotojui
Pasak VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika” konsultantės Eglės Tamošiūnaitės, Vakarų Europoje agentūrinis darbas egzistuoja jau nuo XVIII amžiaus, o pastaruoju metu tokia darbo organizavimo forma populiarėja ir Lietuvoje. Dažniausiai „išnuomojamas” personalas didelės kvalifikacijos nereikalaujančiam fiziniam, pagalbiniam darbui.
Agentūrinio darbo populiarėjimo priežastis yra kaštai, t. y. atskiriems darbams labiau verta samdyti besispecializuojančius asmenis nei pačioms steigti etatus ir valstybei mokėti mokesčius bei užtikrinti socialines garantijas.
Anot E. Tamošiūnaitės, Lietuvoje nėra specialaus šios darbo organizavimo formos reglamentavimo.
Beje, agentūrinio darbo standartai įvairiose šalyse yra skirtingi. Vienur nustatomas maksimalus terminas, kuriam darbuotojas gali būti įdarbintas, reikalaujama, jog tokio pobūdžio darbuotojai turėtų tokias pat teises ir net atlyginimus kaip ir dirbantieji pagal neterminuotas darbo sutartis. Kitose šalyse tokių sąlygų nėra arba yra ne visos.
E. Tamošiūnaitė pažymi, jog agentūrinis darbas yra vienas iš būdų, ypač palankus nekvalifikuotiems asmenims, kovoti su nedarbu. Dažnai trečioji šalis naudojasi agentūros paslaugomis ieškodama tinkamų darbuotojų ir nuolatiniam darbui. Agentūrinis darbas gali padėti studijuojančiam ar studijas jau baigusiam, bet dar patirties neturinčiam jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje. Darbdaviui padedama išspręsti su laikinu darbuotojų nedarbingumu ar padidėjusia darbo apimtimi atsižvelgiant į sezoną susijusias problemas.
Neigiamų savybių agentūrinis darbas, anot E. Tamošiūnaitės, paprastai turi darbuotojo atžvilgiu.
„Nuolatinės darbo funkcijų atlikimo vietos nebuvimas, kraustymasis, integravimasis į naują kolektyvą sukelia darbuotojui stresą bei nesaugumo pojūtį. Kur kas sudėtingiau ir prižiūrėti, ar agentūriniams darbuotojams sudaromos sveikos ir saugios darbo sąlygos. Žvelgiant į kitas valstybes, pastebima, jog agentūrinių darbuotojų atlyginimai yra 17-47 procentų mažesni nei dirbančiųjų pastovų darbą”, – teigė E. Tamošiūnaitė.