Eilių mažinimo planas kaunietiškai

Kauno teritorinė ligonių kasa, ignoruodama Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimus, pasisako už valstybinių poliklinikų monopolį

Nuo šių metų pradžios teritorinės ligonių kasos pasirašo naujas sutartis su privačiomis medicinos įstaigomis, kurios teikia antrinio lygio ambulatorines ir dienos chirurgijos paslaugas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikina, kad toks žingsnis padės sumažinti ligonių eiles pas specialistus, suteiks didesnes gydytojų pasirinkimo galimybes, skatins gydymo įstaigų konkurenciją. Tačiau Kauno teritorinė ligonių kasa (KTLK), pasikvietusi penkių miesto poliklinikų vadovus, apsvarstė ir žada įgyvendinti kitokią strategiją: siekti sumažinti eiles pas specialistus poliklinikose, o naujų sutarčių su privačiomis įstaigomis nepasirašinėti.

Problemų nemato

„Planinės konsultacijos pas specialistą eilė yra priimtina iki dešimties darbo dienų arba, kitaip tariant, iki dviejų savaičių. Per tokį terminą galima patekti pas absoliučiai daugumą specialistų penkiose miesto poliklinikose, – tvirtino KTLK direktorius Virgilijus Šiaudikis. – Būna išimtinių situacijų kiekvienoje gydymo įstaigoje, kai tampa problemiška laiku patekti pas vieną ar kitą specialistą. Taip nutinka, kai gydytojas suserga ar atostogauja. Kai kurie specialistai yra labai populiarūs ir pas juos nori patekti daugiau pacientų nei pas kitą tos pačios specialybės gydytoją. Tačiau tai – ligonio pasirinkimas, ir šios problemos mes nesiruošiame spręsti. Mūsų reikalas sudaryti galimybę per minėtus terminus patekti pas bet kurį tos specialybės gydytoją.”

Kauno teritorinėje ligonių kasoje vykusiame pasitarime su penkių poliklinikų vadovais buvo nutarta, kad gydymo įstaigos, su KTLK pasirašydamos sutartis, pateiks dar vieną ataskaitos formą: kas mėnesį poliklinikos deklaruos eiles pas specialistus. Šią informaciją žadama skelbti KTLK internetiniame tinklalapyje, kur pacientai ras, kokios eilės pas specialistus visose poliklinikose.

KTLK yra pasirašiusi tik vieną naują sutartį – su Akių protezavimo centru. Kasa yra gavusi ir daugiau privačių gydymo įstaigų paraiškų dėl sutarčių sudarymo, tačiau kol kas su jomis sutartys dar nesudarytos.

„Dėl visų kitų paraiškų mums reikės gerai apgalvoti savo strategiją, – tvirtino V.Šiaudikis. – Jei poliklinikose eilių pas vieną ar kitą specialistą nėra, kyla klausimas, ar reikia plėsti sutarčių skaičių dėl tos specialybės antrinio lygio gydytojų paslaugų teikimo? Galbūt galvosime apie sutarčių sudarymą dėl atskirų specialistų, pavyzdžiui, kardiologų, tačiau jei ligonis pas specialistą gali patekti per keletą dienų arba ilgiausiai per dvi savaites, tai problemos nėra.”

Skirtingos eilės

Priešingai nei mano KTLK vadovas, eilių pas specialistus problema vis tik egzistuoja. Užvakar atlikome eksperimentą: bandėme užsiregistruoti pas keletą specialistų didžiausiose miesto poliklinikose.

Šilainių poliklinikoje taloną pas endokrinologą pasiūlė beveik po dviejų su puse mėnesio – balandžio pabaigai, pas kardiologą – balandžio 4-ajai.

Pamėginus užsiregistruoti pas kardiologą Kalniečių poliklinikoje, registratorė atsakė, kad vasario mėnesiui talonų neturi, o kitam mėnesiui dar neregistruoja. Pas reumatologą pasiūlė ateiti vasario 22 dieną (po 10 dienų), o pas endokrinologą – po 2 dienų.

Dainavos poliklinikoje buvo trumpiausios eilės: pas daugumą specialistų eilių nėra. LOR specialistai, reabilitologai priima tą pačią dieną, pas neurologą, dermatovenerologą galima patekti po 1-2 dienų. Pas dalį specialistų galima patekti per 5-8 dienas (pavyzdžiui, pas urologus). Ilgiausiai – dvi savaites tektų laukti kardiologo ir endokrinologo konsultacijos.

„Nėra jokių eilių pas vaikų specialistus: oftalmologus, ortopedus, reumatologus, neurologus, alergologus ir kitus. Tik pas echoskopuotojus kartais tenka palaukti iki trijų dienų”, – teigė Dainavos poliklinikos direktorius Giedrius Andziukevičius.

Jis apgailestavo, kad eilėje pas endoskopuotojus suaugusieji priversti laukti apie 14-15 dienų, o pas echoskopuotojus – 20 dienų. „Jei teritorinė ligonių kasa finansuotų daugiau endoskopuotojų ir echoskopuotojų paslaugų, eiles pavyktų sumažinti, nes turime aparatūrą ir pajėgumus tai daryti, – teigė G.Andziukevičius. – Dabar mūsų netenkina atliekamų kardioechoskopijų skaičius, nes pacientų srautas didžiulis. Šių tyrimų atlikti pas mus atvažiuoja ligoniai ne tik iš Kauno, bet ir Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių, kitų Kauno apskrities vietovių.”

Kalniečių poliklinikos direktorė Virginija Gailienė teigė, kad pas kardiologą įmanoma patekti per 10 dienų, o registratorės atsakymas, kad šį mėnesį talonų nėra – tiesiog nesusipratimas.

„Paskutiniu metu mes pakeitėme registracijos principus: pacientams nereikia stovėti prie durų nuo šešių valandų ryto. Bet kada atėję su siuntimu jie gali registruotis pas bet kurį gydytoją. Kartais susidaro problema, kai žmogus nori patekti pas konkretų gydytoją, kuris yra labai populiarus. Tokiu atveju jis turi ilgiau palaukti”, – sakė V.Gailienė.

Kol bus kvotos

Šilainių poliklinikos direktorius Vidmantas Obelienius mano, kad sutrumpinti laukimo pas specialistus laiką iki dešimties dienų – visiškai nerealūs siekiai.

„Yra daugybė valstybinių institucijų sukurtų priežasčių, kurios ilgina patekimo pas specialistus laiką. Pavyzdžiui, SAM reikalavimai papildomoms konsultacijoms išrašant vaistus. Įvedus šiuos reikalavimus kardiologams, urologams, endokrinologams, laukimo laikas iš karto pailgėjo daugiau kaip 30 proc.”, – teigė V.Obelienius.

Direktoriaus teigimu, itin opi apmokėjimo už suteiktas paslaugas problema. Iki šiol buvo laikomasi vadinamųjų kvotų – nustatomi limitai, už kokią sumą jos gali teikti paslaugų. Viršijančios sutartį paslaugos nebuvo apmokamos.

„Kokia logika remiantis galima reikalauti iš įstaigos teikti dar daugiau paslaugų, jei už jas nebus mokama? – stebėjosi V.Obelienius. – Naujosios 2007 metų sutartys vėl nustatė buvusius limitus ir tik tokius, kokie buvo ir pernai. Kaip politikų reikalavimas didinti ligonių priėmimų skaičių derinamas su apmokėjimu už paslaugas?”

Sveikatos apsaugos ministras R.Turčinskas dar metų pradžioje žadėjo, kad nebus ribojamos kvotomis ambulatorinės ir dienos chirurgijos paslaugos, tačiau realybė yra kitokia.

Šilainių poliklinikos direktorius V.Obelienius abejoja, kad leidimas sudaryti sutartis su visais paslaugų teikėjais bent iš dalies išspręstų šią problemą, nes lėšų neskiriama daugiau, o ligonių nėra mažiau. „Tai vertintina tik kaip teigiamas žingsnis medicinos paslaugų rinkos link, bet nepakeisiantis situacijos iš esmės”, – sakė V.Obelienius.

Poliklinikos vadovo nuomone, turi būti apmokama už visas suteiktas paslaugas, nepriklausomai, kas jas suteikė: pinigai turi eiti paskui pacientą. „SAM ir Valstybinė ligonių kasa turėtų keisti nuostatas, reikalaujančias formalių konsultacijų ir tyrimų dėl vaistų išrašymo, siuntimų į komisijas ir kt., – teigė V.Obelienius. – Rezervas, kurį poliklinikos galėtų panaudoti, tai darbo laiko ir darbo savaitės prailginimas priimant daugiau pacientų, jei už tai bus mokama.”

Paminami konkurencijos principai

Nors metų pradžioje KTLK direktorius V.Šiaudikis teigė, kad plečia įstaigų, teikiančių antrinio lygio paslaugas, tinklą ir laukia privačių paslaugų teikėjų paraiškų, šiandien nuostatos keičiasi.

Kaip minėta, galvojama apie „kitokią strategiją” ir galbūt naujos sutartys su privačiomis gydymo įstaigomis nebus pasirašomos.

„Gauname informaciją iš įvairių Lietuvos vietų. Kol kas teritorinės ligonių kasos sunkokai pasirašo sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis dėl antrinio lygio paslaugų teikimo. Tuo tarpu su valstybinėmis poliklinikomis sutartys pasirašinėjamos pilnu tempu”, – teigė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų viceprezidentas Vidmantas Samuitis.

Jo vadovaujama Bendrosios medicinos praktikos klinika taip pat pareiškusi norą sudaryti sutartį su KTLK dėl antrinio lygio specialistų paslaugų apmokėjimo.

Privačios gydymo įstaigos KTKL nenorą sudaryti naujas sutartis vertina kaip jų diskriminavimą ir valstybinių poliklinikų interesų gynimą, saugant jas nuo konkurencinės kovos. Be to, taip iš pacientų atimama teisė rinktis norimą gydymo įstaigą.

Ministerija diskriminacijos netoleruos

Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas teigė girdįs įvairių nuomonių ir interpretacijų, kad ligonių kasos sudaro sutartis su tomis privačiomis gydymo įstaigomis, kurios teikia pirminės sveikatos priežiūros – šeimos gydytojo paslaugas, o nenori sudaryti su tomis, kurios teikia dar ir antrojo lygio ambulatorines paslaugas.

„Žinau, kad tokia problema yra iškilusi Kaune, KTLK nenori sudaryti naujų sutarčių su privačiomis gydymo įstaigomis, kurios teikia antrojo lygio ambulatorines specialistų konsultacijas, – sakė R.Turčinskas. – Atsakingai pareiškiu, kad sutartys bus sudaromos su visomis gydymo įstaigomis, teikiančiomis ambulatorines antrojo lygio konsultacines ir dienos chirurgijos paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar įstaiga privati, ar valstybinė. Vienintelė sąlyga: paslauga turi būti kokybiška, saugi, atitikti reikalavimus. Tokia mūsų pozicija ir nuo jos mes nežadame trauktis. Eilės turi mažėti, o ligoniai paslaugą turi gauti laiku. Neleisime, kad pas kardiologą ar kitą specialistą pacientui reikėtų laukti eilėje tris mėnesius.”

Ministras tvirtino, kad negalima diskriminuoti privačių gydymo įstaigų, o ligoniai turi turėti teisę pasirinkti norimą specialistą ir gydymo įstaigą.

Vakar ministras R.Turčinskas šias problemas aptarė su Valstybinės ligonių kasos vadovu A.Sasnausku ir įpareigojo jį artimiausiu metu susitikti su teritorinių ligonių kasų direktoriais ir juos informuoti, kad sutartys turi būti sudaromos su visomis gydymo įstaigomis, teikiančiomis ambulatorines antrojo lygio konsultacines ir dienos chirurgijos paslaugas. R.Turčinsko teigimu, visoje šalyje nuo metų pradžios jau pasirašyta per 500 sutarčių su privačiomis įstaigomis.