Statyboms Lampėdžių mikrorajone dirvą purenantys gamtos sargai tikina nežiną, kaip pušyne išdygo mūrinukai ir kas miške sužymėjo medžius
Kauno aplinkosaugininkai nesiliauja stebinti Lampėdžių gyventojų. Į jų pasiūlymus visiškai neatsižvelgta koreguojant Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio ribas. Prie anksčiau apkarpytų 100 hektarų gamtos sargai dar labiau apkarpė draustinio teritoriją. Tik vakar įspeisti į kampą jie sutiko atsižvelgti į gyventojų pasiūlymus. Tačiau valdininkai nustebo, kad draustinyje jau kyla gyvenamieji namai, nors čia draudžiama statyti net garažą.
Neatsižvelgė į šūsnį pasiūlymų
Vakar Vilijampolės seniūnijoje pristačius pakoreguotą Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio ribų projektą, vaizdingo mikrorajono žmonės buvo šokiruoti. Dar 2006 metų lapkritį projektą pademonstravus pirmą kartą, gyventojai pateikė šūsnį pasiūlymų. Jie reikalavo, kad Lampėdžiai liktų draustinio ribose. Projektą rengė Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai.
„Mes visais būdais priešinsimės pušyno urbanizacijai”, – tikino Lampėdžių bendruomenės centro vadovė Edita Gudišauskienė.
Lampėdžiuose gyvena apie 500 žmonių. Didžioji dalis gyventojų nepritaria, kad Lampėdžiai atsidurtų už draustinio ribų. „Surengėme net apklausą, nors ją dar anksčiau turėjo surengti seniūnija, o ne bendruomenė”, – kalbėjo E.Gudišauskienė.
Draustinio ribų pataisas Savivaldybę dar 2005 metais įpareigojo parengti Kauno politikai.
Vardijo galimus pažeidimus
Seniūnijos salėje Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė ir kiti tarnautojai išgirdo ir priešingų Lampėdžių bendruomenei nuomonių, bet jos buvo pavienės. Tarnautojai suskubo pranešti, esą bendruomenė yra susiskaldžiusi.
„Supraskite, kad draustinyje negalima statyti net garažo”, – mėgino perkalbėti bendruomenę M.Stanikūnienė.
„Tai iš kur tada buvusioje „Inkaro” pionierių stovykloje (Gintaro g. 2/Vytauto g. 22) atsirado jau du naujai pastatyti namai, o dar šeši statomi šiuo metu?” – klausė žmonės. Vyriausiajai miesto aplinkosaugininkei beliko tik gūžtelėti pečiais. Žmonės piktinosi, kad ir Gintaro g. 35 maždaug 50 arų sklype raudonais dažais jau yra sužymėtos pušys, kurias tikriausiai ketinama iškirsti. „Nejaugi šito nežinote?” – klausė gyventojai. Paminėtų faktų M.Stanikūnienė ir Vilijampolės architektė Natalija Danielienė prisipažino nežinojusios. „Galbūt ten vyksta savavališkos statybos”, – lyg sau, lyg kitiems pasakė N.Danielienė.
Architektė pristigo pilietiškumo
„Kauno dienos” korespondentams nuvykus į buvusią „Inkaro” pionierių stovyklą, iš tikrųjų buvo matyti jau du nauji namai, dar keli – statomi. „Esu atsakinga už teritorijų planavimą, o ne pastatus”, – sakė N.Danielienė, paklausta, ar ji žinanti apie vykstančias statybas, kurių draustinyje lyg ir neturėtų būti. „Tai kodėl nepranešėte apie statybas Kauno apskrities statybos inspekcijai?” – paklausėme architektės.
„Kaip pilietė, aišku, pranešti galėjau, bet kaip architektė – nenoriu viršyti savo kompetencijos”, – sakė N.Danielienė.
Ji prisipažino, kad prieš kelias dienas pastebėjo statybas, kurių praėjusią vasarą dar nebuvo.
Ketina išsiaiškinti statybų legalumą
Gyventojų nurodytu adresu (Gintaro g. 2/Vytauto g. 22) Savivaldybė niekam neišdavė leidimo statyboms. „Gali būti, kad leidimą išdavė Kauno apskrities viršininko administracija, nes Savivaldybė leidimus statyboms išduoda tik nuo 2002 metų”, – sakė Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus vedėjas A.Tarnauskas.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, leidimas statyboms galioja 10 metų. „Bet leidimas statyboms netenka galios, jei jos neprasideda per trejus metus arba pastatas nepriduodamas eksploatacijai per 10 metų”, – sakė A.Tarnauskas.
Kauno apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai patvirtino, kad leidimas statyboms yra išduotas. „Kada jis išduotas, reikia tikslinti, bet tikrai ne po 2002 metų”, – sakė skyriaus vedėjas Eugenijus Sklenys.
Jis kol kas negalėjo pasakyti, ar mūrinukai Lampėdžiuose iškilo legaliai.
Visiškai nepasitiki Savivaldybe
Vakar valdininkai pasiūlė, kad Lampėdžiams atsidūrus už draustinio ribų, gyvenvietei būtų taikomas draustinio buferinės apsaugos zonos statusas. Taip Lampėdžiams esą būtų taikomi statybų apribojimai, kurių ir pageidauja gyventojai.
Lampėdiškiai sieks, kad gyvenvietė išliktų draustinio ribose, nes jie visiškai nepasitiki Savivaldybe. „Mums užteko, kai Gintaro g. 9 iškilo daugiabutis namas, o jo statybai nesutrukdė nė draustinio statusas”, – sakė E.Gudišauskienė.
Lampėdžiuose vienas aras žemės kainuoja 16-30 tūkst. litų.
Nuo draustinio atrėžus Lampėdžių ir Kaniūkų gyvenvietes bei dalį teritorijos, kuri yra prie irklavimo bazės, esančios šalia karjero, Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis sumažėtų daugiau nei 100 hektarų.
Be kita ko, seniūnijoje buvo pranešta ir kita žinia. Miesto politikai Kaniūkuose jau pakeitė žemės naudojimo režimą. Gyvenvietėje jau galima statyti daugiaaukščius namus, nors anksčiau čia buvo leidžiama tik mažaaukščių namų statyba.