Bendrovės „Varėnos agrochemija” akcininkai, praradę viltį ne tik gauti dividendų, bet ir atgauti pinigus už akcijas, kreipėsi į policijos generalinį komisarą Vytautą Grigaravičių
Pareigūnų prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, ar bendrovės „Varėnos agrochemija” turtas nebuvo iššvaistytas tyčia. „Mes, dzūkės, esame patiklios, tačiau priėjome liepto galą”, – LŽ guodėsi bendrovės akcininkės Marija Šilalienė ir Genė Bakšienė.
Paskelbė apie likvidavimą
Žmonių kantrybė trūko, kai po keliolika metų trukusio finansinio bendrovės smukimo jos direktorius, socialliberalų partijos Varėnos rajono skyriaus pirmininkas Jonas Važgys paskelbė apie „Varėnos agrochemijos” likvidavimą.
Šilalienė bendrovėje daugelį metų dirbo vyriausiąja agronome, Bakšienė – ekonomiste, abi moterys akcininkėmis tapo 1993 metais. Viena jų turi 2,2 tūkst., kita – kiek daugiau nei 3 tūkst. akcijų. Vienos akcijos vertė – 81 litas.
Pradėjo įtarti
Iš pradžių bendrovė vertėsi trąšų prekyba, teikė transporto paslaugas, nuomojo patalpas. „Varėnos agrochemijai” priklausė daug žemės ūkio technikos, pastatų, automobilių. Tačiau, moterų teigimu, per pastaruosius keliolika metų akcininkams nė karto nebuvo išmokėti dividendai. Paprastai jiems būdavo paaiškinama, kad nėra pelno. „Tikėjome direktoriaus žodžiais, kad su žmonėmis bus atsiskaityta pardavus arba išnuomojus dalį turto. Nors jo kiekis ir vertė pamažu tirpo, jokių išmokų nesulaukėme”, – teigė Šilalienė.
Vėliau akcininkai tvirtino pastebėję, kad mažėja pačių akcininkų būrys. Pasklido kalbos, kad su kai kuriais akcininkais atsiskaitoma technika mainais už akcijas, o dalis padargų atsidūrė privačiame bendrovės direktoriaus ūkyje.
Anot Šilalienės, bendrovei susikūrus Važgiui priklausė kiek daugiau nei 50 proc. akcijų, o per pastarąjį susitikimą direktorius pranešė, kad valdo 70 proc. akcijų. Kaip tai atsitiko, akcininkams iki šiol nepaaiškinta.
Įtarimų varėniškiams sukėlė ir tai, kad išparduodama technika kartais būdavo įvertinama juokingai maža suma. Pavyzdžiui, 2001-ųjų vasarį 35 tūkst. litų įvertintas kombainas per sezoną taip nusidėvi, kad tekainuoja kiek daugiau nei 3 tūkst. litų. Kitas kombainas kainuoja dar mažiau, nes nusidėvėjimas per tą patį laiką įvertinamas daugiau nei 24 tūkst. litų.
„Labai nustebome, kai dalis turto buvo areštuota ir parduota už įsipareigojimų bankui nevykdymą. Nežinojome, kad bendrovės vardu yra paimtos paskolos. Tik kartą direktorius lyg tarp kitko užsiminė, kad trūksta apyvartinių lėšų ir reikėtų imti kreditą”, – tvirtino Bakšienė.
Nežino, kiek liko turto
Važgiui akcininkams pranešus apie bendrovės likvidavimą žmonės paprašė jo pateikti tam tikrus dokumentus, kad patys galėtų įsitikinti esant finansinei krizei. „Šį tą gavome, bet vargu ar tais dokumentais galime tikėti. Akcininkų susirinkimų protokolai be antspaudų ir parašų, kai kurie balansai ir ataskaitos surašyti pieštuku, net nenurodant, kad tai kopijos”, – rodydama dokumentus pasakojo Bakšienė.
Anot akcininkų, jiems net nėra žinoma likusio bendrovės turto vertė. Įrašai dokumentuose rodo, kad bendrovės įstatinis kapitalas veiklos pradžioje buvo daugiau kaip 2,7 mln. litų. „Mums žinoma tik tiek, kad yra likęs vienintelis buvęs trąšų sandėlis, ir jam jau rastas pirkėjas”, – sakė akcininkai.
Su Važgiu LŽ susisiekti nepavyko, iš kelių nurodytų telefono numerių varėniškis neatsiliepė nė vienu. Akcininkams skirtame rašte Važgys žada, esą sudarius likvidacinio laikotarpio pradžios balansą ir atsiskaičius su kreditoriais bei bendrovės darbuotojais (LŽ žiniomis, jų likę tik direktorius ir buhalterė), bus atsiskaityta ir su visais akcininkais.