Teisiamųjų suole atsidūrę narkotikų laboratorijos šeimininkai tikina tik mėginę paeksperimentuoti
Kauno apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje penki kauniečiai kaltinami neteisėtu narkotinių bei psichotropinių medžiagų disponavimu turint tikslą jas platinti bei neteisėtu disponavimu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais. Vyriškiai įkliuvo po sėkmingos teisėsaugininkų operacijos, demaskavus vienoje Šakių rajono sodyboje įrengtą kvaišalų gaminimo laboratoriją.
Pagrindiniai kaltinamieji – grotuotame narve
Narkotikų bei jų „žaliavos” disponavimu šioje byloje kaltinami 36-erių Evaldas Bakanas, 25-erių Mindaugas Sinkevičius, prieš savaitę savo 29-ąjį gimtadienį atšventęs Tomas Vaitekūnas, 37-erių Egidijus Bakanas ir metais už jį vyresnis Valdas Urbonavičius. Pirmieji du penketuko nariai teismo nuosprendžio laukia už grotų. Tuo tarpu likusiesiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
Bylą nagrinėjanti Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija jau išklausė liudytojų parodymų bei išgirdo grotuotame narve teisiamųjų suole sėdinčių pagrindinių kaltinamųjų dueto versijas. Vienas jų, mėgindamas sušvelninti savo bendrų atsakomybę, didžiąją dalį kaltės prisiėmė sau, tačiau ir pats stengėsi nepasirodyti esąs pernelyg didelis nusidėjėlis. Tuo tarpu antrasis nelaisvėje dienas leidžiantis teisiamasis, bylos duomenimis, buvo pasiryžęs atlikti kurjerio vaidmenį, tačiau teisme dėjosi tik menku talkininku, neturėjusiu didelės reikšmės narkotikų fabrikėlio veikloje.
Vienas liudytojų nenorom pripažino žinojęs ar bent jau supratęs, kad jo pažinoti šiuo metu teisiami Egidijus Bakanas ir Tomas Vaitekūnas prekiavo kvaišalais. Tai jis pasakojo supratęs iš jų tarpusavio kalbų.
Tuo tarpu prasidėjus kaltinamųjų apklausoms, pastarieji ėmė dėstyti apie narkotikų laboratorijos darbo organizavimą bei ypatumus. Tiesa, daugiausiai apie tai pasakojęs Evaldas Bakanas kai kurias detales buvo linkęs sušvelninti, išdėstyti kiek abstrakčiau ar net kitaip nei kaltinamajame akte ir visoje bylos medžiagoje.
Evaldas Bakanas tvirtino apie galimybę užsiimti kvaišalų gamyba pirmiausiai pasikalbėjęs su šios bylos kaltinamųjų sąraše netgi nesančiu Gintaru Aleknavičiumi, pravarde Ginciulė: „Šnekėjomės ta tema ir galvojom pabandyti pagaminti amfetamino.” Po to „idėjininkai” susipažino su vieno iš jų bendrapavardžiu Egidijumi Bakanu. Pastarasis neva pažinojo asmenį, pravarde Kaušas, kuris kompiuteryje surado ir atspausdino gamybos procesui reikiamas formules bei pavyzdžius.
Galiausiai teliko pasirūpinti esminiais laboratorijos atributais: kolbomis bei kita reikiama įranga ir cheminėmis medžiagomis. Pasak kaltinamojo, visi šie parengiamieji darbai vyko 2002-aisiais: „Nežinojome, ar pavyks, ar ne. Tiesiog norėjome pabandyti ir pažiūrėti, kas išeis.”
Užsikonspiravo nuošaliose sodybose
Evaldas Bakanas tikino pinigų kolboms pirkti pasiskolinęs iš M.Sinkevičiaus. Pirmuosius įnagius jis teigė kartu su G.Aleknavičiumi įsigijęs Mažeikiuose už maždaug 700 litų. Netrukus prasidėjo patalpų paieškos. Pagrindinė sąlyga šiuo atveju – nuošali, konspiracinė vietovė. Šįkart vėl pagelbėjęs Egidijus Bakanas, kuris nurodė Alytaus rajone gyvenusį vyriškį. Jo sodyboje esančiame apleistame sandėlyje, pasak liudijusio Evaldo Bakano, ir buvo pirmąkart įrengta laboratorija. Jos iniciatoriai teigė išlieję betoninį grindinį, iškalę paklodėmis sutrūnijusias medines lubas, įsivedę vandentiekį.
Kai viskas buvo parengta, liko įsigyti visas reikiamas medžiagas. Dėl pagrindinių chemikalų – narkotinių medžiagų pirmtakų – Evaldas Bakanas teigė kreipęsis į M.Sinkevičių, su kuriuo buvo susipažinęs turguje prekiaujant automobiliais. Nors, teisėsaugininkų duomenimis, M.Sinkevičius galėjo būti vienas iš šios nusikalstamos veiklos pagrindinių veikėjų, tačiau teisiamieji viską mėgino apversti aukštyn kojomis.
„Nepamenu, kodėl, bet žinau, kad Mindaugas mums nepadėjo, o nukreipė pas Valdą Urbonavičių. Tiksliau jis netgi ne nukreipė, o mes atsitiktinai susipažinome su Valdu pas Mindaugą namuose”, – išsukinėjo greta sėdintį savo likimo bičiulį Evaldas Bakanas.
Vėliau kaltinamasis frazę „Tiksliai neprisimenu” savo parodymuose teismui pakartojo dar ne vieną sykį. Jis miglotai prisiminė momentą, kai iš V.Urbonavičiaus gavo chemikalus. Pasakojo pamenantis tik tai, kad viskas vyko „prie Onkologijos dispanserio”, tačiau čia jau ėmė švelninti kito teisiamojo – V.Urbonavičiaus – padėtį: „Valdas su mumis susitiko ir perdavė tas medžiagas. Net negalėčiau sakyti, kad perdavė, nes jis jų rankose neturėjo, o parodė pirštu į vietą, kur jos buvo sudėtos prie medžio.”
Ne visi eksperimentai sėkmingi
Vienu „laborantų” buvęs Evaldas Bakanas teismo salėje teigė tiksliai netgi neprisimenąs, kokias medžiagas įsigijo. Jis sakė matęs mažą butelį, kuriame buvo geltonas skystis BMK (kvaišalų pirmtakas), kažkokius maišelius su trąšomis, amoniaką. Tuo tarpu dalį kitų reikiamų sudedamųjų dalių – acetoną bei sieros rūgštį – jie pirko prekybos centruose ar ūkinių prekių parduotuvėse.
Galiausiai su visais pirkiniais Evaldas Bakanas su G.Aleknavičiumi išvyko į „kaimuką”, kur nedelsdami pradėjo savo eksperimentinį amfetamino gamybos procesą: „Pirmąkart išėjo kažkokie miltukai ir jų labai nedaug. Supratome, kad tai buvo ne tai, ko norėjome.” Pirmąjį gautą rezultatą jiedu perdavė V.Urbonavičiui, prašydami patikrinti, ar produktas pavyko, tačiau jau netrukus sulaukė neigiamo atsakymo.
Netrukus sodybos šeimininkas įkliuvo teisėsaugininkams, nes greta jo valdose veikusios narkotikų laboratorijos vyriškis pats vykdė panašią veiklą – „varė samagoną”. Toks netikėtumas privertė „laborantus” nešdintis ir ieškoti kitų patalpų.
Netrukus kvaišalų laboratorijos iniciatoriai išsinuomojo sodybą Šakių rajone, į kurią, padedami T.Vaitekūno, perkraustė visą reikiamą įrangą. Čia jie įsikūrė gyvenamojo namo rūsyje. Evaldas Bakanas tikino teismą, kad ir šįkart mėginimai iš turėtų chemikalų išgauti amfetamino miltelius nuėjo perniek.
Po kiek laiko kvaišalų fabrikėlis ir vėl persikraustė į kitą vietovę tame pačiame Šakių rajone, kur buvo išsimokėtinai įsigyta nuošali sodyba. Šįkart Evaldas Bakanas su G.Aleknavičiumi netgi pakeitė medžiagų tiekėjus, mat iš V.Urbonavičiaus už kelis tūkstančius litų įsigyti chemikalai neva nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų.
Naujasis „technologas”, kaltinamųjų vadintas Fredžiu, pasiūlė už kelias dešimtis tūkstančių litų teisingas formules ir visus detalius aprašymus. Pasak Evaldo Bakano, šiam tikslui netgi teko įsigyti Šiauliuose naujas kolbas, o už naujas formules sumokėti pradžiai kelis tūkstančius litų: „Paprašėme, kad šįkart Fredis mums viską surašytų kaip pirmokams, nes chemijoje visiškai nesigaudėm, todėl reikėjo paprastai suprantamų formulių.”
Antrąkart jie sakė jau gavę reikiamas medžiagas iš M.Sinkevičiaus. Nuvažiavę į paskutiniąją sodybą vyriškiai pagaliau išgavo reikiamą produktą, tačiau vis tiek skundėsi teismui, kad rezultatai buvo kur kas menkesni už lūkesčius, mat miltelių kiekis išėjo itin mažas. Evaldo Bakano tvirtinimu, tai esą buvo vienintelis kartas, kai pavyko pagaminti amfetamino, nes visi kiti bandymai dėl vienokių ar kitokių priežasčių tapo bergždi.
Tituluojamas vadeiva, o dedasi pašaliečiu
Tuo tarpu bylos medžiagoje išdėstyti kitokie duomenys. Manoma, kad per maždaug pusantrų metų, kai veikė laboratorija, sėkmingų rezultatų pasiekta anaiptol ne vienąkart ir pagaminto amfetamino kiekiai skaičiuojami ne dešimtimis gramų, o kur kas didesniais kiekiais.
Pastarąjį narkotikų fabrikėlį po pusantrų metų trukusio operatyvinio tyrimo teisėsaugininkai demaskavo 2005-ųjų balandį, o jau po dienos vienas po kito buvo sulaikyti ir įtariamieji.
Teigiama, kad ši pogrindinė laboratorija siejama su „daktarų” nusikalstama grupuote. Jau tąkart ją užtikę pareigūnai pripažino, kad kvaišalų gamybos technologijos sparčiai ištobulėjo, mat su minimalia įranga „laborantai” galėjo tenkinti maksimalius poreikius. Kaip prieš beveik dvejus metus jau buvo rašyta „Kauno dienoje”, manoma, kad tokiomis sąlygomis per parą galėjo būti išgaunama iki kilogramo amfetamino.
Skirtingai nei kitus teisiamuosius, M.Sinkevičių teisėsaugininkai sučiupo tik praėjus daugiau nei pusmečiui po laboratorijos patirto fiasko. Iškart po to tapo aišku, kad šis, jauniausias iš visų kaltinamųjų, gali būti glaudžiai susijęs su „daktarų” gauja, nes jai priklausė ir laisvės atėmimo bausmę atliekantis jo artimas giminaitis. Po sulaikymo atliktos kratos metu M.Sinkevičiaus namuose pareigūnai aptiko apie du tūkstančius „Ekstazi” tablečių, apie šimtą penkiasdešimt gramų amfetamino bei apie tris šimtus gramų narkotinės medžiagos – kanapių.
Teisme M.Sinkevičius dėjosi esąs niekuo dėtas. Jis tvirtino chemines medžiagas gaudavęs iš pažįstamo Algio, su kuriuo kartu žaisdavo futbolą. Lygiai taip teisiamasis tvirtino ir visus jo bute rastus kvaišalus gavęs pasaugoti iš to paties asmens, tačiau jis šiuo metu neva atlieka bausmę Airijoje, todėl dideli kiekiai narkotikų esą taip ir užsiliko M.Sinkevičiaus būsto balkone.
Daugiau nei po mėnesio teismas ketina apklausti likusius tris kaltinamuosius.
nju joa taj ce taj püskaityt buvo apie ka 😛