Romantiškos, nepaprastos, įkvepiančios meilės istorijos visada žavi. Ne viena jų atrodo tarsi nemirtingas literatūros kūrinys.
Petras Pirmasis ir Jekaterina
Kažin ar kokia nors Europos nuotaka būtų nesutikusi atiduoti savo rankos ir širdies gražuoliui Rusijos carui Petrui Romanovui. O šis visos Rusijos ir Europos nuostabai išsirinko nekilmingą vokietę. Kai Marienburgą atakavo ir užėmė Rusijos kariuomenė, būsimojo imperatoriaus žmoną, našlaitę ir beturtę Martą rado švedų pastoriaus namuose, kur ji buvo tarnaitė. Marta, arba Ketrina Skavronskaja, nugalėtojams atiteko kaip trofėjus… Iš pradžių ji pateko į Aleksandro Menšikovo rankas, tačiau 1703 metais Ketriną nusižiūrėjo pats Petras. Ne tik nusižiūrėjo – neteko galvos! Ir visai ne dėl to, kad Ketrina buvo gražuolė (iš tikrųjų tokia ji nebuvo), o dėl to, kad atpažino joje giminingą sielą, tokią pat nežabotą prigimtį, kokios jis pats buvo. Trejus metus Katerina buvo jo meilužė ir pagimdė du vaikus. Tada Petras Pirmasis vedė savo slaptą mylimąją. Po jo mirties 1725 metais našlaitė iš prastuomenės, karinis Rusijos armijos trofėjus, tapo visos Rusijos imperatore.
Aristotelis Onassis ir Maria Callas
Graikų laivyno magnatas Aristotelis Onassis buvo vienas turtingiausių planetos žmonių. Operos deivė Maria Callas – pasaulinio garso dainininkė. Jų meilė įsiplieskė nuo pirmos kibirkštėlės, ir, vaizdžiai tariant, abiejų antrosios pusės liko už borto. Tačiau gana greitai už borto liko ir operos deivė. Mat garbėtroška Onassis numatė sau dar didesnį „prizą” – našle tapusią Jackie Kennedy (žuvusio JAV prezidento žmoną). Tai buvo madingiausia ir elegantiškiausia tų laikų moteris. Jackie tapo ponia Onassis. Pikti liežuviai plakė, kad Jackie ištekėjo už A.Onassio turtų. Greičiausiai taip ir buvo, nes ši santuoka netrukus virto pragaru. Magnatas gana greitai ėmė gailėtis dėl to, ką padarė. Jis grįžo pas savo tikrąją meilę M.Callas, kuri pademonstravo pavydėtiną kantrybę ir nuolankumą ekstravagantiškam savo Aristotelio išpuoliui, kai šis visam pasauliui pateikė akibrokštą – netikėtas vedybas su Jackie. M.Callas sulaukė, kol jis „išblaivės”. Kai 1975 metais A.Onnasis mirė, M.Callas paskelbė visam pasauliui ir asmeniškai Jackie, kad ji, Maria, tapo našle.
Salvadoras Dali ir Gala
Jelenai Djakonovai (Galai) pasakiškai pasisekė. Į istoriją ji pateko ne tik kaip Salvadoro Dali žmona, bet ir kaip jo paties ir jo kūrybos dalis. Gala buvo vienintelė ir sudievinta Dali mūza, jo širdies dama, mylimoji, įkvėpdavusi įžymųjį menininką net ir po savo mirties. Jis vadino ją „mano olivette” (alyvuoge), „mano madona”, „mano mūza”. Taip meiliai tardavęs savo brangenybės vardą ekstravagantiškasis Ispanijos genijus dėl jos neteko proto visam gyvenimui. Gala nenuilstamai audrino kūrybinę Dali vaizduotę, kėlė ekstazę.
Dar prieš sutikdama S.Dali Jelena Šveicarijos sanatorijoje susipažino su prancūzų poetu Poliu Eluard’u. Jie rašė vienas kitam aistringus laiškus. 1917 metų vasario mėnesį Gala atvažiavo į Paryžių ir tapo P.Eluard’o žmona. Ji buvo pasiaukojanti, kentė vyro išdavystes ir tikėjosi, kad visiems laikams išlaikys jo susižavėjimo jausmą, bet meilė blėso. Kai jiems gimė dukra Cecile, P.Eluard’as pasakė: „Vaikai – tai meilės mirtis”.
Galos santuoka su P.Eluard’u ėjo jau 12-us metus, kai 1929 metų rugpjūčio mėnesį draugai supažindino juodu su keistu ispanu, dailininku S.Dali. Jis buvo drovus ir neurotiškai baugštus (net gatvę pereiti bijojo ir visą laiką važinėjo taksi). Ekstravagantiškas 25-metis „berniūkštis” Galai pasirodė keistuolis. Galos intuicija iš karto įžvelgė jame nepaprastą asmenybę. Be to, Gala visada norėjo vyrams būti motina, o S.Dali būtent tokios moteriškos globos ir reikėjo. Pasikliaudama savo likimu ji paliko turtingą vyrą, aukštuomenę dėl keistuolio S.Dali, kurį tikėjosi išaukštinti.
Autobiografinio „Vieno genijaus dienoraščio” anotacijoje S.Dali rašė: „Skiriu šia knygą MANO GENIJUI, mano pergalingai GALAI GRADIVAI, mano JELENAI TROJANSKAI, mano ŠVENTAI JELENAI, mano spindinčiai kaip jūros plynė GALAI GALATĖJAI NESUTRIKDOMAI”. Šie žodžiai nelabai tinka anotacijai, jie skamba veikiau kaip aistringas meilės prisipažinimas, kaip šventa priesaika. Apie tokią priesaiką moteris gali tik svajoti.
Vladimiras Majakovskis ir Lilia Brik
Rusų poetui V.Majakovskiui moterų dėmesio netrūko, bet jo gyvenime buvo tik viena moteris – Lilia Brik. Ši meilė buvo kupina romantikos ir aistros, bet joje buvo ir nepakeliamas, kiekvieną kartą žudantis skausmas. Meilės trikampis V.Majakovskis-Lilia Brik-Osipas Brik (jos vyras) buvo pats sunkiausias išbandymas poeto gyvenime. Gyventi po vienu stogu kartu su mylima moterimi ir ją mylinčiu jos sutuoktiniu buvo nepakeliama. Bet geriau su ja, negu be jos…
V.Majakovskis gyveno viename bute su Brik pora, o visa Maskva su malonumu aptarinėjo šios neįprastos trijulės gyvenimą. Prieš mirtį Lilia prisipažino poetui Andrejui Voznesenskiui: „Man patikdavo mylėtis su Osia. Mes užrakindavome Volodią virtuvėje. Jis verždavosi pas mus, braižydavo duris ir verkdavo”. Ji sakydavo, kad Volodiai sveika pasikankinti: „Pasikankins ir parašys geras eiles…” Ir taip būdavo iš tikrųjų.
Bet vieną kartą šios karčios ir podraug geidulingos kančios baigėsi. 1930 metų balandžio 12 dieną vitališkas, stiprus ir subtilus poetas pasitraukė iš gyvenimo. Jis nusišovė.