Režisieriaus Arvydo Lebeliūno spektaklį pagal Gintarės Adomaitytės pjesę „Eisiu” Kauno dramos teatras pristatys vasario 11 ir 14 dienomis naujojoje rekonstruojamo teatro erdvėje – Palėpės salėje.
Mūsų kasdienės meilės istorijos visada turi ką nors nepaprasto, tik per daugiabučių ir gatvės triukšmą retai tai pastebime. Tokią istoriją pasakoja aktoriai naujausioje premjeroje „Balta katė juodoje Aliaskoje”. Tai, kas vyksta scenoje, daugeliui pasirodys netikėta, mat prieš akis – radijo spektaklis, kuriame aktoriai skaito tekstą iš lapų. „Tai mūsų atradimas, kuris, pasirodo, buvo labai artimas autorės sumanymui. Adomaitytė prisipažino, kad ši pjesė iš pradžių rašyta radijo teatrui. Netikėta, ar ne? Tačiau labai malonu”, – sakė režisierius. Jo teigimu, tai pasakojimas apie du visiškai skirtingus jau „ne ankstyvo” amžiaus žmones, kuriuos sieja meilė ir noras būti kartu.
Istorija, kurią pasakoja autorė, atrodo nesudėtinga. Vyras atsiveda moterį į naujus namus. Tai jo mirusios pažįstamosios testamentu paliktas butas. Moteris norėtų viską pradėti „nuo nulio”, tačiau vyras nelinkęs pamiršti praeities. Į šį besirezgantį konfliktą įsikiša paslaptingi telefono skambučiai. „Tai meilės istorija, sklindanti iš ausinių, iš Aliaskos, iš mūsų daugiabučių, kurią patiriame kiekvieną dieną”, – sako režisierius. O apie keistą spektaklio pavadinimą Lebeliūnas kalba visai paprastai. „Aliaska” atsirado ieškant. Tai eilutė iš teksto, kuri nėra visai atsitiktinė. Ir ne vien apie kates! Tai tekstas apie žmogaus laisvę ir jo apsisprendimą. Mums patiems ta pjesė daug davė, o man asmeniškai buvo kietas riešutėlis”, – prisipažino Lebeliūnas.
Aktoriai Kauno scenoje šįkart gyvena jau net ne dvigubą, o trigubą gyvenimą: savąjį, pjesę įgarsinančio aktoriaus ir personažo. Toks sudėtingas, tačiau kartu ir žaismingas uždavinys patikėtas režisieriaus bendraminčiams – vienam populiariausių Kauno scenos viduriniosios kartos atlikėjų Dainiui Svobonui ir aktorėms Daivai Rudokaitei, Liucijai Rukšnaitytei ir Vilijai Grigaitytei. Šios personažas atsirado pradėjus repetuoti – ji skaito remarkas, „daro” garsus. Spektaklio aplinką ir kostiumus sukūrė kaunietis skulptorius ir scenografas Danielius Sodeika, kurio nuopelnu žiūrovai pasijus sėdintys radijo teatro ar tiesiog garso įrašų studijoje. Spektaklio muzikai sukurti režisierius pakvietė žinomą muzikantą, grupės „Skylė” lyderį, roko operų kūrėją Roką Radzevičių.
Lebeliūnas šiuo metu vadovauja bene prasčiausius laikus gyvenančiam ir, galima sakyti, be pastogės likusiam Kauno pantomimos teatrui. Ar naujas darbas Kauno dramos teatre reiškia pabėgimą nuo neišsprendžiamų problemų savame kolektyve? „Ne, jokiu būdu. Tiesa, Pantomimos teatro ateitis labai komplikuota, nes finansavimo reikalai neišspręsti, o iš kai kurių signalų suprantu, kad pinigų gali dar ir sumažėti. Tokiu atveju kalbėti apie konkrečius darbus neįmanoma”, – LŽ kalbėjo Lebeliūnas.