Italijoje vykusioje žiemos universiadoje Lietuvos sportininkai neiškovojo nė vieno apdovanojimo, tačiau tikimasi, kad vasarą lietuviai pasirodys daug geriau
2006 metais į žiemos olimpiadą Turine vyko 12-os lietuvių delegacija, iš kurių 7 sportininkai. Lietuvai atstovavo 4 biatloninkai: Lina Kreivėnaitė, Sigita Baušytė, Miglė Bendoriūtė ir Jurijus Levko, ir 3 slidininkai: Irina Terentjeva, Aleksejus Novoselskis ir Mantas Strolia.
Tikėjosi daugiau
Mūsų sportininkams labai gerų rezultatų pasiekti nepavyko. Tik I.Terentjevai per vieną rungtį pavyko užimti ketvirtąją vietą. Lietuvos studentų sporto asociacijos (LSSA) prezidentas Česlovas Garbaliauskas, į Turiną vykęs kartu su sportininkais, iš atletų tikėjosi aukštesnių vietų. „Iš biatloninkų daug nesitikėjome, nes į Turiną nuvežėme labai jauną rinktinę. Tai yra mūsų ateities rezervas. Jei būtų vykusi geriausia Lietuvos biatloninkė Diana Rasimovičiūtė, būtume geriau pasirodę, – teigė Č.Garbaliauskas. – O iš slidininkų tikėjomės daugiau. Labai nedaug trūko, kad I.Terentjeva būtų parsivežusi į Lietuvą medalį.”
D.Rasimovičiūtė vietoj universiados pasirinko pasaulio taurės etapą. „Formaliai Diana yra ne dieninio skyriaus studentė, ir federacija su treneriais nusprendė, kad jai naudingiau dalyvauti pasaulio taurės etape, kuriame ji rinko pasaulio reitingo taškus, – sakė Č.Garbaliauskas. – Aišku, jei studijuotų dieniniame skyriuje, būtume vedę derybas su federacija, kad ji dalyvautų universiadoje.”
LSSA prezidentas sportininkų rezultatus teisino ir nepakankamai geru pasirengimu varžyboms. „Biatlonininkai pirmą kartą dalyvavo universiadoje, tad iš jų daug nereikalavome. Be to, reikia įvertinti mūsų valstybės galimybes, nes stovyklauti kalnuose ir gerai maitintis labai brangiai kainuoja. Mums to trūko rengiantis universiadai, – pabrėžė Č.Garbaliauskas. – Kalbant apie slidininkus, norėjosi iš jų daugiau. A.Novoselskis galėjo geriau pasirodyti, o M.Strolia, kuris pirmą kartą dalyvavo universiadoje, manau, pasirodė normaliai. Nors pas mus Lietuvoje žodis „normaliai” reiškia medalius. Bet yra kaip yra.”
LSSA prezidentas apgailestavo, kad tik keletu sekundžių nuo prizininkių atsilikusi I.Terentjeva neteko Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) pažadėtos premijos. „Irina 15 km distancijoje liko ketvirta. Kai ji varžybų pabaigoje įšliuožė į stadioną, buvo trečia, bet 1,8 sek. pralaimėjo baltarusei ir neiškovojo apdovanojimo. Tačiau šioje distancijoje varžybos vyko itin atkakliai. I.Terentjevą nuo „aukso” skyrė tik 6 sek., o tokioje distancijoje tai yra labai nedaug, – tvirtino Č.Garbaliauskas. – Taip „nuplaukė” didžiulė premija, nes pirmą kartą KKSD nusprenė universiados prizininkus apdovanoti piniginiais prizais. I.Terentjeva neteko 10 tūkst. litų. Tačiau Irina vis dar gali gauti kokią nors premiją, nes Švietimo ir mokslo ministerija gali skirti apdovanojimą. Vis dėlto 4-oji vieta yra labai aukšta.”
I.Terentjeva 15 km trasoje iškovojo 4-ąją vietą, tačiau universiadoje nedalyvavo stipriausios lietuvaitės amžiaus sportininkės. „Sutinku, kad būtų buvę maloniau, jog Irina būtų iškovojusi aukštesnes vietas. Jos pasiektų rezultatų negaliu komentuoti, tačiau 4-oji vieta kompensuoja kitus kiek prastesnius pasirodymus, – teigė LSSA prezidentas. – Gali būti, kad universiada Irinai buvo tik vienas pasirengimo etapų, nes sportininkės dar laukia pasaulio čempionatas ir pasaulio taurės varžybos. Bet apie tai geriau kalbėti su Lietuvos slidinėjimo federacijos vadovais.”
Trūko sniego
Nuvykus į Turiną lietuvius nustebino akis badantis sniego stygius. „Tai buvo vienas didžiausių universiados trūkumų. Pačiame Turine visai nebuvo sniego, o kur varžėsi slidininkai, buvo nykus vaizdas – visi kalnai pilki, aplinka taip pat, – sakė LSSA prezidentas. – Slidininkams padaryta dirbtinio sniego trasa buvo apledėjusi, tad sportininkams buvo sunku šliuožti ir treniruotis. Tačiau sniego juk nebuvo visoje Europoje.”
Gyvenimo sąlygomis lietuviams skųstis neteko. „Apžiūrėjome, kur visi gyvena, kur ruošia slides, apžiūrėjome ir trasas. Sportininkai gyveno netoli slidinėjimo trasų, tad jiems nereikėjo toli važinėti. Iš sportininkų jokių nusiskundimų neturėjome, ir man pačiam atrodė, kad gyvenimo sąlygos buvo sudarytos gana geros, – teigė Č.Garbaliauskas. – Maisto pasirinkimas buvo platus, galėjai valgyti visų rūšių mėsą, patiekdavo europietiškų ir kiniškų valgių. Tačiau mūsų slidininkai neišpaikinti. Teko girdėti, kad jiems stovyklaujant užsienyje per dieną skiriamą tik po 15 eurų, o tai kokioje Italijoje tas pats kaip Lietuvoje 15 litų. Tad galite įsivaizduoti kokiomis sąlygomis vargsta mūsų slidininkai? Pats treneris slides ruošia ir tepia, o kitų šalių atstovai tam turi specialius žmones. Jeigu kas pamatytų mūsų žiemos sporto šakų virtuvę, pasikeistų nuomonė apie slidininkus ir kitus žiemos sporto šakų atstovus. Jie yra verti pagarbos.”
Lietuvos delegacijos vadovai Italijoje pamatė ir trūkumų. „Turinas turi daug įspūdingų sporto bazių, ne vienus ledo rūmus, dengtą greitojo čiuožimo stadioną, olimpinį kaimelį, kuris yra geras, bet turi ir trūkumų, – tvirtino Č.Garbaliauskas. – Mano ir kitų nuomone, jis yra pastatytas netinkamoje vietoje. Iš vienos pusės yra didžiulė ir judri gatvė, o iš kitos – didžiulis geležinkelio mazgas. Todėl ten gana triukšminga. Olimpinis kaimelis buvo geras, bet jei būtų pastatytas miesto pakraštyje, tada būtų fantastika.”
Č.Garbaliauskas Turine neleido laiko veltui ir stengėsi pabendrauti su daugelio šalių delegacijų vadovais. „Buvau susitikęs su daugeliu užsienio sporto šakų vadovais, tarp jų ir su antrą kadenciją pareigas einančiu Tarptautinės studentų sporto federacijos prezidentu Georgu Killianu. Jis gegužės mėnesį antrą kartą atvyks į Lietuvą, per Šiaurės Europos šalių žaidynes. Tuo metu jam LKKA suteiks garbės daktaro vardą. Visi stebisi, kaip pavyko jį prikalbinti atvykti į Lietuvą, nes jis yra be galo užsiėmęs žmogus”, – sakė LSSA prezidentas.
Tikslas – medaliai
Didesnes viltis LSSA vadovai sieja su vasaros universiada, kuri rugpjūčio 8-18 dienomis vyks Tailando sostinėje Bankoke. Ten tikimasi iškovoti ne vieną medalį. „Žadame vežti mūsų krepšininkus, lengvaatlečius, plaukikus ir dziudo atstovus. Į šių sporto šakų atstovus dedame didžiausias viltis, – pažymėjo Č.Garbaliauskas. – Yra ir kitų sporto šakų – šuoliai į vandenį, tenisas, bet jos ne tokios ryškios ir iš jų nesitikime gerų rezultatų.”
Po sėkmingo Lietuvos studentų krepšinio komandų pasirodymo Europos universitetų čempionate tikimasi, kad krepšininkai neapvils ir unversiadoje. „Kalbėjau su Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentu Vladu Garastu. Mūsų yra tokia nuostata, kad Lietuvos studentų rinktinės vyriausiuoju treneriu turi būti antras arba trečias Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės trenreris. Tai yra Rimas Kurtinaitis arba Kęstutis Kemzūra. LKF mano, kad studentus turėtų treniruoti K.Kemzūra, – sakė Č.Garbaliauskas. – Dauguma Lietuvos antrosios rinktinės žaidėjų turėtų būti studentai. Jiems universiada būtų vienas pasirengimo etapų.”
LSSA prezidentas nerimauja dėl lengvaatlečių. „Bus sunku, nes jiems trukdys pasaulio čempionatas, kuris Japonijoje prasidės rugpjūčio 25-ąją. Dėl to patys geriausi lengvaatlečiai gali ir nedalyvauti universiadoje. Tad bus šansas pasirodyti kitiems sportininkams”, – teigė Č.Garbaliauskas.